atviro

Atvirojo teksto programinės įrangos, konkrečiai – operacinės sistemos Linux, panaudojimą stabdo jos skirtumai nuo MS Windows sistemos bei skirtumai tarp šiose sistemose naudojamų programų. Vartotojams, įpratusiems dirbti vienoje operacinėje sistemoje, sunku pereiti į kitą netgi tada, kai antroji turi privalumų. Kitas stabdys – darbo aplinka ir elektroninių dokumentų, parengtų skirtingomis sistemomis, suderinamumas. Visiems iš karto pereiti į naują sistemą sunku ir rizikinga. Net ir gerai organizuotas perėjimas į kitą sistemą užtruktų nemažai laiko. Tam, kad perėjimas būtų sklandus, reikia, kad vartotojai, perėję į naują sistemą, nesijaustų izoliuoti nuo dirbančiųjų su ankstesniąja, kad būtų maksimalus elektroninių dokumentų, parengtų abiejose sistemose, suderinamumas.

Šio darbo tikslas yra rasti ir įvertinti konkrečius žingsnius, kaip sumažinti operacinės sistemos Linuxatotrūkį nuo MS Windows.Tai galima padaryti lokalizuojant programas, atliekančias labiausiai reikalingus darbus ir veikiančias abiejose sistemose: MS Windows ir Linux. Tai būtų raštinės programų paketai Star Office ir Open Office bei interneto naršyklė Netscape (Mozilla).

Raštinės paketai Star Office ir Open Office turi galimybę importuoti dokumentus, parengtus MS Office paketo programomis Word, Excel ir PowerPoint ir eksportuoti dokumentus į šio paketo programų dokumentų formatus (DOC, XLS, PPT), t. y, jais parengti elektroniniai dokumentai yra suderinami su šiuo metu plačiai naudojamais paketu MS Office parengtais dokumentais.

Darbe pateikiama trumpa informacija apie plačiau naudojamas atvirojo teksto programas, veikiančias MS Windows ir Linux terpėse, išsamiau nagrinėjamos jų lokalizavimo galimybės, pateikiami testavimo rezultatai ir išvados dėl lokalizavimo.

Buvo sudaryti testai programoms analizuoti. Naršyklės testai, kurie gali būti panaudoti bet kuriai naršyklei – ir tai, kuria dabar skaitomas šis tinklalapis, pateikti čia. >>
Testas parsisiuntimui. >>

Plačiau paplitę nemokamai platinami raštinės programų paketai, kurių dokumentų formatai yra suderinami su MS Office dokumentų formatais yra šie: Star Office, Open Office ir „602 Software".

Pastarasis buvo sukurtas kaip nemokamai platinama paketo MS Office alternatyva. Tačiau jo galimybės mažesnės negu analogiškų MS Office programų. Jo tekstai nėra atviri. Todėl jo detaliau nenagrinėsime.

Pirmieji du yra atvirojo teksto, turi versijas MS Windows, Linux ir „Solaris" operacinėse sistemose. Todėl pateiksime informaciją tik apie šiuos du paketus.

Paskutinė versija yra Star Office 5.2 (2001 m., gruodis). Jau parengta ir bandoma 6 beta versija.

Programos yra integruotos į vientisą paketą: t.y., kai atveriamas dokumentas, iškviečiama jam apdoroti reikalinga programa.

StarOffice 5.2 versija jau yra išversta į 11 kalbų: danų, olandų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lenkų, portugalų, rusų, ispanų ir švedų. Pasirinktos kalbos versiją galima parsisiųsti iš Sun Microsystem svetainės: www.sun.com/products/staroffice/5.2/get.html.

Solaris 64 MB operatyviosios atmintinės, 180 MB standžiame diske (240 MB pilnam įdiegimui);

Linux 64 MB operatyviosios atmintinės(mažiausiai 32 MB), 180 MB standžiame diske (240 MB pilnam įdiegimui);

MS Windows 64 MB operatyviosios atmintinės(mažiausiai 32 MB), 110 MB standžiame diske (170 MB pilnam įdiegimui).

Programos yra integruotos į vientisą paketą: t.y., kai atveriamas dokumentas, iškviečiama jam apdoroti reikalinga programa.

Paketo diegimo pakuota byla užima 68 MB Solaris operacinei sistemai, 75 MB Linux operacinei sistemai ir 47 MB MS Windows operacinei sistemai.

Solaris 64 MB operatyviosios atmintinės (rekomenduojama 128 MB), 240 MB standžiame diske;

Linux 64 MB operatyviosios atmintinės (mažiausiai 32 MB), 170 MB standžiame diske;

MS Windows 64 MB operatyviosios atmintinės (mažiausiai 32 MB), 170 MB standžiame diske.

Šiuo metu (2001 m., gruodis) paketas Open Office verčiamas į 28 kalbas: arabų, kataloniečių, kinų supaprastintąją, kinų tradicinę, čekų, danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, graikų, italų, japonų, korėjiečių, malajų, norvegų (Bokmål ir Nynorsk), lenkų, Brazilijos portugalų, portugalų, iberų, rusų, ispanų, švedų, tamilų, tajų, turkų, idiš, pietų afrikiečių (angl. Xhosa, zulusų ir angl. Sesotho).

Abu šie paketai giminingi. Paketą Star Office sukūrė bendrovė Sun ir 2000 m. paskelbė apie šio paketo atvirojo teksto licenciją. Iš jo išsivystė paketas Open Office.

Paketas Open Office turi mažiau komponentų. Iš trūkstamų komponentų svarbesnis yra Taškinės grafikos redaktorius. Kiti trūkstami komponentai – pagalbiniai.

Dokumentai, sukurti panaudojant abiejuose paketuose esančius komponentus, yra suderinami tarp abiejų paketų, išskyrus tuos atvejus, kai mažesnysis paketas (Open Office) neturi kai kurių komponentų.

Paketo programose vartojami savi dokumentų formatai. Tačiau bet kuris paketas gali atverti formato DOC, XLS, PPT dokumentus, parengtus MS Office. Kiekviena programa gali įrašyti jos sukurtus arba koreguotus dokumentus reikiamais MS Office programų dokumentų formatais. Todėl galima tvirtinti, kad dokumentai suderinami sintaksiškai.

Dokumentų suderinamumas yra labai svarbi savybė pereinamuoju laikotarpiu, kai tarp kompiuterių cirkuliuoja įvairiose sistemose sudaryti dokumentai. Todėl semantiniam suderinamumui skirsime visą 3 skyrių.

Toliau aprašysime paketą Open Office, nes jis artimesnis lokalizavimui. Tačiau beveik viskas, ką rašysime apie paketą, tiks ir Star Office, o ten, kur jų savybės skirsis, kiekvieną apibūdinsime atskirai.

Šiuo metu populiariausi ir dažniausiai naudojami yra MS Office 2000" ir MS Office XP, todėl analizei buvo pasirinktas vienas iš šių paketų MS Office 2000.

Dirbant su nesudėtingais dokumentais, panašiais kaip šis, nesuderinamumų nebuvo pastebėta. Tačiau kai dokumentai sudėtingesni, nesuderinamumų atsiranda.

Perkeliant dokumentą iš MS Word į Open Office ir atvirkščiai nebuvo pastebėta nesuderinamumų, kai jo rašymui buvo naudojamos tokios operacijos:

Nesuderinamumai buvo pastebėti perkeliant iš vieno paketo į kitą sudėtingesnius dokumentus.

Išvardysime nesuderinamumo atvejus kai MS Word redaktoriuje surinktas dokumentus perkeliamas į Open Office:

1. Atvėrus dokumentą su automatiniu turiniu, turinčiu lauko savybes, nebelieka informacijos apie nuorodas – turinys įkeliamas kaip paprastas tekstas, kurio šriftas, stilius, lygiuotės išlieka nepakitę.

5. Atvėrus dokumentą, kuriame yra stilizuota pastraipos pirmoji raidė, ji deformuojama.

7. Atvėrus dokumentą, kuriame lentelėje bei tekstiniame rėmelyje esantis tekstas yra pasuktas 90° kampu, jei tekstas buvo pasuktas į dešinę, matomas pasuktas į kairę; pasikeičia ir teksto stilius.

9. Atvėrus dokumentą, kurios puslapiai įrėminti pasirinktu piešiniu (arba nepagrindine spalva), rodys tik juodą (arba atitinkamai artimiausios pagrindinės spalvos) rėmelį; tekstas išlieka nepakitęs.

12. Atvėrus HTML dokumentą su tekstų redaktoriumi Open Office, nelieka spalvų bei fono.

14. Puslapių numeriai sukeliami į tekstinius laukelius, nelieka puslapio antraščių.

16. Spalvinga antraštė (WordArt) praranda spalvas, taip pat neįkeliamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais.

Išvardysime nesuderinamumo atvejus, kai Open Office redaktoriuje surinktas dokumentas perkeliamas į MS Word redaktorių:

1. Eilučių numeravimas (numeriai įterpiami eilutės pradžioje, kairiojoje paraštėje) traktuojamas kaip pastraipų numeravimas.

3. Tekstų redaktoriaus sukurtame HTML dokumente lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais (1 pav.). Dokumentas koduojamas teisingai Windows-1257 kodu, tačiau pats tekstas koduojamas unikodu.

6. Neįkeliami žymimieji langeliai, žymimosios akutės; teksto laukai arba neįkeliami, arba deformuojami.

Kuriant skaičiuokle paprastus dokumentus, kur atliekami tik elementarūs veiksmai ir nenaudojamos sudėtingos operacijos bei ypatingesni formatai, skirtumų nepastebėta.

Iš MS Excel į Open Office Calc ir atvirkščiai galime eksportuoti dokumentus, kurie bus suderinti, kai jų kūrimui naudojamas tokios operacijos:

Nesuderinamumo atvejai įkeliant MS Exel sukurtą dokumentą į Open Office:

1. Kadangi nėra galimybės nustatyti lietuvių kalbos, datos ir laiko formatas transformuojami į tokį, kokia kalba yra nustatyta kaip numatytoji.

2. Diagramos vaizdas dažniausiai deformuojamas – spalvos, atstumai šriftai ir pan.

3. Atveriant dokumentą su atskirame lape esančia diagrama bus sukurtas naujas puslapis Chat ir ten diagrama įkelta kaip objektas.

5. Atveriant dokumentą su keliais sujungtais į vieną langeliais, šie vėl bus suskaidyti, o tekstas liks viename iš jų.

6. Erdvinių diagramų pasukimo efektas išlieka tik tuo atveju, jeigu tokio tipo diagrama yra numatyta Open Office skaičiuoklėje, priešingu atveju, diagrama pakeičiama kitokia ir pasukimo nebelieka.

10. Spalvinga antraštė (WordArt) praranda spalvas, taip pat neįkeliamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais.

Nesuderinamumo atvejai įkeliant „Open Office“ skaičiuokle sukurtą dokumentą į „MS Office“ skaičiuoklę:

1. Atveriant dokumentą su sujungtais keliais langeliais į vieną, langeliai vėl suskaidomi, o tekstas lieka viename iš jų.

MS Office Power Point redaktoriaaus sukurtas skaidres Open Office redaktorius rodo teisingai: lieka visa maketavimo informacija, šriftai, taip pat ir lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais. Tik kai kuri animacija pakeičiama elementaresne.

Tačiau įrašius MS Office pateiktį Open Office formatu, pradingsta dalis piešinių.

Kiekvieną lapą rodantis atskirai „Open Office“ pateikčių redaktorius lapus pavadina pirmu sakiniu, esančiu tame lape. Pavadinimą – „Kūrybiškoji informatika“, tik su iškraipytomis lietuviškomis raidėmis matome:

Open Office pateikčių redaktoriaus sukurtas pateiktis atveriant MS Power Point redaktoriumi klaidų nepastebėta.

Nesuderinamumų perkeliant dokumentus iš paketo Open Office į paketą MS Office yra gana daug. Tačiau didžioji nesuderinamumų dalis atsiranda tada, kai dokumentuose panaudojamos sudėtingesnės konstrukcijos. Todėl galima tvirtinti, kad nesuderinamų nepajus (arba mažai pajus) eiliniai paketo vartotojai. Tačiau tie, kas nori išnaudoti visas paketo galimybes susidurs su rimtomis problemomis. Yra dvi šių problemų sprendimo alternatyvos:

2. Susitaikyti su nesuderinamumais juos kontroliuojant – apibrėžiant saugių dokumentų ir saugių jų kūrimo operacijų poaibius.

Pirmasis kelias yra sudėtingas ir jo rezultatas neapibrėžtas dėl to, kad pakeitimai paketo būsimose MS Office versijose sunkiai prognozuojami. Todėl realiai įgyvendinamas tik antrasis kelias, nors jis ir mažai efektyvus.

Informaciją pateiksime tik apie naršykles, turinčias versijas abiejose operacinėse sistemose. Toliau (3.1.3 skyr.) šiek tiek informacijos pateiksime ir apie naršyklę K-Meleon dėl to, kad ji yra kilusi iš naršyklės Mozilla, veikiančios abiejose sistemose. Mozilla naršyklę bandymui galima parsisiųsti iš ftp://aldona.mii.lt/pub/MII/PMS/prog/atviras/Mozilla

Labiausiai paplitusi interneto naršyklė, veikianti MS Windows ir Linux terpėse yra Netscape. Ją sukūrusi bendrovė Netscape Communications 1998 m. paskelbė šios naršyklės atvirojo teksto licenciją. Netrukus po to tarptautinė bendrija Mozilla iš Netscape pradinių tekstų pradėjo projektuoti naršyklę, pavadintą Mozilla vardu. Netscape pasinaudoja Mozillos pradiniais tekstais ir jų pagrindu formuoja firmines Netscape paketo versijas. Todėl lokalizavimo požiūriu nėra esminio skirtumo tarp naršyklių Netscape ir Mozilla. Toliau nagrinėdami minėsime Mozillą, nors viskas, kas bus apie ją kalbama, tiks ir naršyklei Netscape. Skirtumų atsiranda tik dėl versijų kaitos. Naršyklės Mozilla versijos keičiamos dažniau ir jos ne tokios stabilios, Netscape – rečiau, bet jos stabilesnės.

Naujausia programų paketo Mozilla versija yra Mozilla 0.9.6 (2001 m., gruodis). Jos diegimo byla sistemai MS Windows užima 9,1 M baitų, o Linux sistemai – 10,6 M baitų. Paketui įdiegti reikia 26 M baitų atminties standžiajame diske. Normaliam darbui reikia ne mažiau 64 M baitų operatyviosios atmintinės ir Intel Pentium tipo 233 MHz (arba spartesnio) procesoriaus.

Naujausia Netscape versija yra Netscape 6.2. Paketui įdiegti reikia 26 M baitų atmintinės standžiajame diske. Normaliam darbui reikia nemažiau 64 M baitų operatyviosios atmintinės ir Intel Pentium tipo 233 MHz (arba spartesnio) procesoriaus.

Esminių skirtumų tarp paketų Netscape ir Mozilla nėra. Toliau, minėdami paketą Mozilla, laikysime kad tai tinka ir paketui Netscape, nebent tie skirtumai bus įvardijami.

Mozilla integruotą paketą sudaro 1) naršyklė, 2) elektroninio pašto ir 3) hipertekstų redagavimo programos.

Naršyklė turi visas pagrindines savybes, reikalingas naršyti hipermedijos dokumentus. Jos galimybės maždaug prilygsta naršyklės MS Internet Explorer galimybėms.

Pašto programa turi POP3 ir IMAP4 protokolus, leidžia turėti kelias pašto sąskaitas, skaityti naujienų grupių laiškus. Ji turi Baltijos šalims reikalingas koduotes, kad laiškus galima būtų rašyti ir skaityti lietuviškai, taip pat turi įprastas rūšiavimo, filtravimo, paieškos galimybes, leidžia importuoti kitų pašto programų (MS Outlook Express, MS Outlook) laiškus bei adresų knygų įrašus.

Hipertekstų redaktorius veikia „ką matau, tą gaunu“ principu ir turi visas svarbiausias savybes, reikalingas hipertekstiniams dokumentams kurti. Redaktorius turi didelį koduočių rinkinį (jame yra ISO 8859-13 ir Windows-1257 koduotės), todėl tinka lietuviškiems tinklalapiams kurti.

Netscape yra išverstas į 21 kalbą: Brazilijos portugalų, kiniečių (supaprastintoji), kiniečių (tradicinė), čekų, danų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, japonų, korėjiečių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, ispanų, švedų, turkų.

Mozilla yra verčiama į 63 kalbas bei dialektus: afrikiečių, arabų, asturų, australiečių, baskų, bengalų, bretonų, bosnių, bulgarų, kanadiečių, kataloniečių, ?(angl. cherokee), kinų supaprastintąją, Honkongo kinų, kiniečių tradicinę, kroatų, čekų, danų, olandų, vokiečių, Anglijos anglų, esperanto, estų, suomių, prancūzų, galicijų, gruzinų, Austrijos vokiečių, graikų, havajiečių, hebrajų, vengrų, islandų, indoneziečių, airių, italų, japonų, korėjiečių, lietuvių, malajų, norvegų (Bokmål), norvegų (Nynorsk), žemutinių vokiečių, lenkų, portugalų (Brazilija), rumunų, rusų, saksų, škotų, serbų, serano, slovakų, slovėnų, ispanų, švedų, tamilų, tajų, turkų, ukrainiečių, vietnamiečių, velsiečių, idiš, ?(angl. Xhosa) ir zulusų.

Naršyklė verčiama ir į lietuvių kalbą kaip projekto Mozilla dalis. Todėl vertimo problemų čia nenagrinėsime, o aptarsime kitus programos neatitikimus, atsirandančius lietuviškoje terpėje, minėtame projekte nenegrinėjami. Taip pat aptarsime galimybę Mozillos pagrindu sukurti originalią lietuvišką naršyklę.

Kadangi versijos dažnai keičiasi, todėl į kiek kalbų baigta versti paskutinė, priešpaskutinė ir t. t. versijos, sunku pasakyti.

Iš Mozilla pradinių tekstų projektuojamos programos pavyzdžiui, gali būti naršyklė K-Meleon. Pateiksime trumpą jos aprašymą.

Naršyklė K-Meleon yra nedidelė programa (diegimo byla užima 4 M baitus, naršyklei įdiegti standžiajame diske reikia 8 M baitų atminties), sukurta iš Mozilla pradinių tekstų. Naršyklė veikia MS Windows terpėje.

K-Meleon pasižymi labai paprasta sąsaja su naudotoju, turi galimybę išsaugoti kelių vartotojų profilius, turi sąsajos individualizavimo galimybę. Žvalgomo tinklalapio koduotė atpažįstama automatiškai. Kadangi programa sukurta Mozilla tekstų pagrindu, joje veikia dalis Mozilla priedų.

2. Adresų juostoje bylų vardai, kuriuose esama ne ASCII ženklų, matomi koduoti.

3. Naudojant paiešką iš naršyklės meniu (arba mygtukų juostos), paieškos rezultatuose neteisingai rodomos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais.

Naršyklės dialogai yra išversti į 16 kalbų (2001 m., gruodis): italų, prancūzų, vokiečių, švedų, Kanados prancūzų, Brazilijos portugalų, norvegų, ispanų, danų, ukrainiečių, lietuvių, rusų, olandų, velsiečių, serbų-kroatų, kataloniečių.

Į vertimų sąrašą įtraukta ir lietuvių kalba. Deja, tai klaidinanti informacija, nes išversta tik dalis meniu užrašų, o jų vertimų kalba netaisyklinga.

Atvirojo teksto integruotas su naršykle hipertekstų redaktorius Amaya turi versijas, veikiančias MS Windows ir Linux operacinėse sistemose. Redaktorius veikia „ką matau, tą gaunu“ principu. Programa neturi griežtai apibrėžtos ribos tarp naršymo ir redagavimo režimų: naršymo metu dokumentą galima taisyti.

Iš kitų šiuo metu žinomų hipertekstų redagavimo programų Amaya išsiskiria naujų hipertekstinių kalbų realizacija. Be HTML bei XHML kalbų jame naudojamos MathML (angl. Mathematical Markup Language) ir SVG (angl. Scalable Vector Graphics) kalbos, atitinkamai skirtos tinklalapių, kuriuose esama sudėtingų matematinių reiškinių ir vektorinės grafikos, kūrimui. Elektroniniame žinyne pateiktas tinklalapių kūrimo bei naujų hipertekstinių kalbų panaudojimo kursas.

1. Naršyklė nerodo tinklalapių, kuriuose naudojami rėmai, redaktoriuje nenumatyta tokių tinklalapių kūrimo galimybė.

3. Redaktorius netinka lietuviškiems tinklalapiams kurti, nes tinklalapio kūrimo metu jam automatiškai priskiriama Vakarų Europai skirta koduotė (ISO 8859-1) bei anglų kalbos požymis. Redaktoriuje nėra galimybės pakeisti tinklalapio koduotę į ISO 8859-13 arba Windows-1257 (yra tik ASCII, ISO 8859-1 ir UTF-8 koduotės).

4. Naršyklė neteisingai interpretuoja tinklalapius, koduotus UTF-8 (iškraipomi ženklai).

Programa yra išversta į 6 kalbas (2001 m., lapkritis): italų, portugalų, prancūzų, ispanų, vokiečių, turkų. Programos dialogų kalbą galima pasirinkti iš meniu.

Dvi naršyklės Netscape (Mozilla) ir Amaya tenkina formalias sąlygas (yra atvirojo teksto ir turi versijas operacinėse sistemose MS Windows ir Linux), kad būtų įtrauktos į nagrinėjamų sąrašą. Tačiau iš preliminarios informacijos apie jas, matyti, kad jų galimybės iš esmės skiriasi. Naršyklės Amaya interneto naršymo galimybės yra menkos lyginant su Netscape. Kita vertus, Amaya hipertekstų redaktorius turi unikalių specifinių galimybių. Tačiau paprastam interneto naudotojui jos mažai reikalingos. Dėl to detalesnis naršyklės Amaya nagrinėjimas lokalizavimo požiūriu neturi prasmės ir prie jos nebegrįšime.

1. Savybių lentelėje anglų kalba nustatyta pagrindine. Lietuvių kalbos sąraše nėra.

2. Neteisingai rašomas šrifto šeimos pavadinimas Western, nors raidės rodomos teisingai.

1.4. Nustatant duomenų tipą skaičiuoklėje nėra lietuviškų datos formatų (pvz., 2001 12 12, 2001.12.12)

a. Dešimtainiai skaičiai rašomi atskiriant tašku, o ne kableliu, taip pat tarp skaičiaus ir matavimo vienetų nepaliekama tarpų.

1. Nustatant duomenų tipą skaičiuoklėje dešimtainis skaičius, kurio trupmeninė dalis nuo sveikosios atskirta kableliu, skaičiumi nelaikomas ir traktuojamas kaip tekstas.

1. HTML dokumentų antraštėje rašoma teisinga „Windows-1257“ koduotė, bet pats tekstas koduojamas Unikodu neteisingai – taip, lyg ir būtų parašytas ISO 8859-1 koduote. Pavyzdžiui, hipertekstų redagavimo programa surinktas ir jos lange matomas tekstas

Pavyzdžiui, raidė „ę“ koduojama &#230, bet šis kodas yra raidės „æ“ (raidės „ę“ kodas yra &#281). Dėl to hipertekstų redaktoriaaus sukurtas tinklalapis negali būti matomas teisingai.

Ta pati klaida gaunama ir tekstų redaktoriumi sukurtą tekstą užrašant HTML formatu.

Pagrindinius paketo Open Office lokalizuojamus išteklius sudaro šių tipų bylos:

1. Pagrindiniai ištekliai (bylos su prievardžiais src ir hrc). Į šių tipų bylas iškelti programos dialogai, meniu punktų pavadinimai, eilutės, pranešimai.

2. Diegimo ištekliai (bylos su prievardžiu lng) – eilutės, naudojamos paketo diegimo programoje.

3. XML savybių bylos (turi prievardį xrb). Jose sukauptos eilutės ir pranešimai, kuriais gali operuoti Java skriptai.

Lokalizuojamoms eilutėms išskirti iš išteklių bylų naudojamos skirtingos kiekvienam bylų tipui lokalizavimo priemonės. Darbui su src ir hrc tipų bylomis skirta priemonė transex3, su lng – lngex, su xrb ir xcd – atitinkamai priemonės xmle ir cfgex.

Pradedant lokalizavimo darbą ištekliai ir lokalizavimo priemonės papildomos lokalizavimo kalbos unikaliu kodu ir koduote.

Minėtos priemonės (transex3, lngex, xmlex ir cfgex) padeda gauti lokalizavimo darbui paruoštas bylas, į kurias iškeltos tik eilutės ir trumpa informacija apie jas (modulio, kuriame yra išteklių byla, vardas; išteklių bylos kelias; kur eilutė panaudojama (dialogo langas, meniu ir pan.); eilutės identifikatoriai; eilutės ilgis; kalbos kodas; kontekstinės pagalbos tekstas ir t. t.). Šios pagalbinės bylos koduojamos kalbos, į kurią verčiama, koduote.

Naudojant tas pačias lokalizavimo priemones, išverstos eilutės įtraukiamos į išteklių bylas.

Ištekliai (eilutės ir pranešimai) kompiliuojami į res bylą, kurios vardas sudaromas pagal lokalę identifikuojančias taisykles.

OpenOffice pradiniai tekstai susideda iš 20 000 bylų ir turi apie 7 600 000 eilučių (tai didžiausias atvirojo teksto projektas). Norint sukurti pilną programos versiją, viename kompiuteryje su Linux terpe, procesoriumi Pentium III ir 256 MB operatyviosios atminties, vien kompiliavimas užimtų apie 20 val. Pilnai versijai sukurti reikia papildomų priemonių. Bendra MS Windows ir Linux terpėms priemonė būtų dmake.

Analizuojant paketą buvo rasta neatitikimų lietuvių kalbos normoms bei Lietuvos standartams. Pateiksime juos.

Socialinio draudimo pažymėjimo numeris. Naršyklė turi formų tvarkiklį, operuojantį su internete pildomomis formomis. Asmenį apibūdinančios formos socialinio draudimo pažymėjimo numeriui skiriamas laukas yra padalintas į tris dalis.

Lietuvoje socialinio draudimo pažymėjimo numerį sudaro dvi dalys: serija (2 ženklai) ir numeris (6 ženklai).

Datos užrašymo formatas. Formų tvarkyklio saugomoje asmenį apibūdinančioje formoje laukai gimimo datai bei įsimintinai datai užrašyti pagal JAV naudojamą eilę: mėnuo, diena, metai. Lietuvoje datos laukai išdėstomi pagal tarptautinį standartą ISO-8601: pirma rašomi metai, po to mėnuo ir diena.

Lokalizuojant pakeisti tik pavadinimus šalia laukų būtų nekorektiška, kadangi interneto svetainės formoje gali būti skirtas tik vienas laukas datai užrašyti. Šiuo atveju visi datos komponentai iš trijų formų tvarkyklio saugomos formos laukų sujungiami į vieną. Todėl reikia pakeisti lango laukų kartu su juos paaiškinančiais užrašais tvarką ir pakoreguoti programos dalį, kurioje datos komponentai sujungiami į vieną eilutę.

Naršyklės numatytoji koduotė skirta Vakarų Europos šalims (ISO 8859-1). Aktyviųjų koduočių sąraše nėra Baltijos šalims skirtų koduočių (ISO 8859-13, Windows-1257). Aktyviųjų kalbų sąraše nėra lietuvių kalbos. Dėl to ji negali būti ir numatytoji. Visa tai galima sureguliuoti. Tačiau tai gana painus ir eiliniam vartotojui pernelyg sudėtingas darbas.

Lokalizuojant reikia pakoreguoti išteklių bylas pakeičiant naršyklės numatytąją koduotę. Aktyvių koduočių sąrašą reikia papildyti Baltijos šalims skirtomis, Lietuvos ir tarptautinius standartus atitinkančiomis lentelėmis. Į aktyvių kalbų sąrašą reikia įtraukti lietuvių kalbą. Tada programos suderinimas žymiai supaprastės, o gal taps visai nebereikalingas.

Naršyklės numatytoji paieškos sistema yra Netscape Search. Ji naudojama ieškant žodžių ir frazių iš naršyklės adresų juostos. Ši paieškos sistema (tiksliau – metapaieškos priemonė) netinka lietuvių kalbai dėl kelių priežasčių:

1. Ji nesugeba teisingai pavaizduoti rezultatų, kai ieškomoje ženklų sekoje yra lietuviškų raidžių su diakritiniais ženklais.

2. Paieškoje remiamasi žmonių tvarkomu adresų katalogu (Open Directory Project). Kadangi katalogą sudarinėja žmonės iš viso pasaulio, tai jame kaupiama įvairiems pasaulio regionams aktualūs adresai, iš kurių tik maža dalis yra naudingi Lietuvos gyventojui, o lietuviams reikalingiausių adresų nėra. Todėl nemaža dalis radinių (jei jų bus) gali visiškai neatitikti paieškos tikslo.

Lokalizuojant reikia pakeisti išteklių bylas, pakeičiant naršyklės numatytąją paieškos sistemą kita, kuri tiktų lietuvių kalbai.

Atveriant naršyklėje bylas, jų vardai (pilnas kelias) pavaizduojami adresų juostoje. Kai bylų vardai yra lietuviški, jie rodomi neiškoduoti ir vietoj raidžių su diakritiniais ženklais matomi šešioliktainiai jų kodai.

Pastebėsime, kad kitos naršyklės (pvz., MS Internet Explorer) teisingai rodo lietuviškus bylų vardus visais atvejais – ir tada, kai jos atveriamos iš lokalaus kompiuterio disko.

Naršyklės numatytasis pradinis tinklalapis, kuris įkeliamas paleidus naršyklę, yra angliškas Mozilla bendrijos tinklalapis (http://www.mozilla.org).

Lokalizuotoje versijoje numatytasis pradinis tinklalapis turi būti pakeistas lietuvišku (tai galėtų būti lietuviškas tinklalapis su informacija apie lietuvišką Mozilla versiją). Tam reikia pakeisti adresą regioninio turinio išteklių dalyje.

Naršyklė turi tinklalapių adresyną, į kurį įtrauktas numatytasis tinklalapių, parašytų tik anglų kalba, adresų rinkinys.

Lokalizuojant reikia parinkti adresus ir sudaryti lietuvišką adresyną, įdėti naują išteklių bylą, kad sulietuvintos naršyklės vartotojas adresyne rastų svarbiausių lietuviškų tinklalapių būtiniausiomis temomis adresų sąrašą.

Naršyklė turi integruotų pavyzdžių: testinių tinklalapių su įvairiais elementais rinkinį, neužpildytas formas, XUL kalba parašytų testavimui skirtų langų rinkinį.

Dalis pavyzdžių neatitinka lietuvių kalbos normų ir Lietuvos standartų. Vienas iš tokių neatitikimų – datos užrašymo formatas formų pavyzdžiuose. Kaip ir formų tvarkytojo languose datos komponentai išdėstyti JAV naudojamu formatu tokia tvarka: mėnuo, metai, diena.

Tinklalapių pavyzdžiuose, demonstruojančiuose duomenų pasirinkimą iš išsiskleidžiančiųjų sąrašų, pateikiamas Amerikos valstijų pavadinimų sąrašas. Lokalizuojant reikėtų šį sąrašą pakeisti, pavyzdžiui, Lietuvos didžiausių miestų sąrašu.

Kreditinių kortelių sąraše išvardyti ne visi Lietuvoje naudojami kortelių tipai.

Lokalizuojant reikia ne tik išversti pavyzdžių tekstą į lietuvių kalbą, bet ir pritaikyti lietuviškai terpei.

Naršyklės asmeninės mygtukų juostos numatytieji elementai yra nuorodos į adresyną, į pradinį tinklalapį bei naujausių Mozilla versijų angliškąjį tinklalapį. Lokalizuojant reikia pastarąjį elementą pakeisti nuoroda į tinklalapį, iš kurio galima atsiųsti naujausią lietuvišką Mozilla versiją.

Atveriant redaktoriuje bylas, jų vardai (kelias) įtraukiami į paskiausiai aplankytų bylų vardų sąrašą. Kai bylų vardai yra lietuviški, sąraše jie rodomi užkoduoti – vietoj raidžių su diakritiniais ženklais matomi šešioliktainiai jų kodai.

Kadangi lietuviškos raidės bylų varduose neiškoduojamos, atsiranda rimtų problemų, kai redaktoriaus priemonėmis su kuriamu tinklalapiu susiejama išorinė byla (paveikslas, kitas tinklalapis, skriptas, CSS stilius ir kt.), kurios vardas yra lietuviškas. HTML tekste redaktorius nurodo neiškoduotą vardą. Todėl nors Mozilla redaktoriuje atvėrus tokį tinklalapį jis rodomas teisingai, bet kitas redaktorius arba naršyklė, kurie tokių problemų neturi (pvz., Internet Explorer), negali teisingai interpretuoti tokio HTML teksto. Ir atvirkščiai, jeigu HTML tekstas yra korektiškas (su tinklalapiu susietų bylų varduose ženklai nekoduojami), jo negali teisingai interpretuoti Mozilla naršyklė ir redaktorius.

Galima tvirtinti, jog nėra numatyta, kad hipertekstų redaktoriuje būtų laisvai naudojamos bylos, turinčios varduose ne ASCII ženklų.

Naujo tinklalapio numatytoji koduotė skirta Vakarų Europos šalims (ISO 8859-1). Aktyvių koduočių meniu sąraše nėra Baltijos šalims skirtų koduočių.

Lokalizuojant reikia pakoreguoti išteklių bylas pakeičiant tinklalapių redaktoriaus numatytąją koduotę į ISO 8859-13 arba Windows-1257 ir papildyti aktyvių koduočių sąrašą.

Numatytasis pradinis tinklalapis, kuris įkeliamas paleidus pašto programą, yra angliškas Mozilla bendrijos tinklalapis (http://www.mozilla.org/mailnews/start.html). Jame kuriame pateikiama trumpa informacija apie Mozilla pašto programą.

Lokalizuojant reikia pakeisti numatytojo pradinio tinklalapio adresą į lietuviško tinklalapio adresą.

Mozilla pašto programos laiškų skaitymo ir laiškų rašymo numatytoji koduotė skirta Vakarų Europos šalims (ISO 8859-1).

Lokalizuojant reikia išteklių bylose pakeisti numatytąsias laiškų rašymo bei skaitymo koduotes. Aktyvių koduočių sąrašą reikia papildyti Baltijos šalims skirtomis, Lietuvos ir tarptautinius standartus atitinkančiomis kodų lentelėmis.

Numatytieji aplankų pavadinimai (Inbox, Drafts, Sent, Templates, Trash) nėra iškelti į lokalizuojamus išteklius.

Lokalizuojant reikia surasti aplankų vardus dvejetainėse bylose ir ten juos pakeisti arba iškelti į išteklių bylas. Bet kuriuo atveju dvejetainę bylą reikės pertransliuoti.

Naršyklės, hipertekstų redaktoriaus, pašto programos būsenos juostose atvaizduojama atveriamos bylos (dokumento) įkėlimo trukmė. Laikas nusakomas dešimtaine trupmena, kurios skirtukas yra taškas, nepriklausomai nuo operacinėje sistemoje nustatyto skirtuko tipo.

Lietuvoje dešimtainės trupmenos sveikoji ir trupmeninės dalys yra skiriamos kaableliu.

Programų pakete „skolinami“ operacinės sistemos dialogo langai, atsirandantys atveriant, įrašant ir spausdinant bylas (spalvų pasirinkimo langą Mozilla naudoja savą). Jų laukų ir mygtukų pavadinimų bei paaiškinimo užrašų nėra išteklių bylose. Todėl kol operacinė sistema nelokalizuota, reikia arba susitaikyti su šiuo laikinu trūkumu, arba sukurti naujus dialogo langų komponentus.

Kiekvienas programų paketo Mozilla komponentas turi individualizuojamą rėmelį – kairįjį meniu.

Paieška. Viena iš kairiojo meniu funkcijų yra paieška tinkle. Ieškoti galima pagal įvairias kategorijas (grupes), kiekvienai kategorijai priskiriant vieną ar kelias paieškos sistemas iš numatytojo sąrašo. Numatytąjį paieškos priemonių sąrašą sudaro dmoz.org, mozilla.org, Netscape Search, bugzilla.mozilla.org, LXR.mozilla.org, Google. Šiame sąraše paieškai lietuvių kalba tinka tik viena paieškos sistema Google. Priemonės mozilla.org, bugzilla.mozilla.org ir LXR.mozilla.org skirtos paieškai Mozilla svetainėje www.mozilla.org, kurios tematika mažai domina paprastus programos naudotojus.

Lokalizuojant reikia pakeisti numatytąjį paieškos priemonių sąrašą, papildžius jį priemonėmis, tinkamomis paieškai lietuvių kalba. Tam reikia sukurti ir pridėti naujus programos vidinius paieškos priedus bei periodiškai juos atnaujinti.

Lietuviški rašto ženklai. Paieškos rezultatai (surastų internete tinklalapių pavadinimai arba adresai) pavaizduojami kairiojo meniu paieškos kortelėje. Tačiau atlikus paiešką, tinklalapių pavadinimuose ir paieškos laukelyje, kuriame rašoma ieškoma frazė, lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais rodomos neteisingai. Analogiška problema egzistuoja vaizduojant tinklalapių, panašių į atvertą aktyviame lange tinklalapį, pavadinimus kairiojo meniu panašių tinklalapių kortelėje.

Lietuviškų raidžių vaizdavimo kairiojo meniu paieškos laukelyje klaidą galima ištaisyti lokalizavimo metu paketo vidinius paieškos priedus papildžius Baltijos šalims tinkančia koduote.

Numatytosios kortelės. Kairysis meniu turi šias numatytąsias korteles: tinklalapių adresyno, žurnalo, paieškos, panašių tinklalapių ir Tinderbox: SeaMonkey, Tinderbox: SeaMonkey-Ports. Pastarosios dvi kortelės skirtos programos atnaujinimui ir į jas įkeliami angliški tinklalapiai, turintys nuorodas į Mozilla bendrijos svetainę.

Lokalizuojant reikia pakeisti šių kortelių pavadinimus ir į jas įkeliamų tinklalapių adresus.

Programų paketo kiekvieno komponento (naršyklės, pašto programos, hipertekstų redaktoriaus) pagrindinio lango paieškai skirtame meniu yra komanda „Paieška internete“, kurią įvykdžius įkeliama Netscape Search paieškos svetainė.

Lokalizuojant reikia išteklių bylose pakeisti iš meniu įkeliamos paieškos sistemos adresą į lietuvių kalbai tinkančios paieškos sistemos adresą.

Tam, kad paieškos rezultatai būtų pavaizduojami ne tik pagrindinėje naršyklės lango dalyje, bet ir kairiajame meniu, reikia ne tik pakeisti paieškos sistemos adresą, bet ir sukurti jos paieškos priedą bei papildyti juo paketo pradinius tekstus.

Dėl jau aprašytų paketo Mozilla konfliktų su lietuvių kalba ir Lietuvos standartais elektroniniame žinyne atsiranda vietų, kurias reikės koreguoti atsižvelgiant į lokalizuojant padarytus programos koregavimus.

Visus žinyne pateikiamus pavyzdžius lokalizuojant reikia pritaikyti lietuviškai terpei, paveikslus su angliškais užrašais pakeisti lietuviškais.

Lokalizuojant verta apsvarstyti originalaus lietuvišką terpę atitinkančio elektroninio žinyno kūrimo galimybę.

Kairiojo meniu kortelių pavadinimai, adresyne laikomi adresai, paieškos kategorijų pavadinimai, joms priskirtų paieškos sistemų sąrašas, paieškos priedai ir pan. yra iškelti į atskirą išteklių dalį, kurioje saugomos numatytosios naršyklės ir kitų programų paketo komponentų nuostatos. Įdiegus lokalės priedą šios dalies lokalizuoti ištekliai nepradės galioti, kol nebus sukurtas naujas paketo naudotojo profilis arba išvalytas Mozilla registras (katalogas, kuriame saugomos vartotojo nuostatos). Todėl lokalizuojant paketą geriau daryti pilną lokalizuotos programos įdiegimo versiją.

Paketo Mozilla pagrindinius lokalizuojamus išteklius sudaro trijų tipų bylos: DTD, PROPERTIES, RDF. Savo ruožtu šios bylos yra suskirstytos į dvi grupes: pagrindiniai vartotojo sąsajos ištekliai (meniu, dialogo langų užrašai, pranešimai) ir regioninis turinys (numatytosios paieškos sistemos, numatytieji pradinių tinklalapių adresai, adresyne saugomi adresai, kairiojo meniu numatytosios kortelės ir t. t.). Atsižvelgiant į dalį iš anksčiau aprašytų neatitikimų lietuviškai terpei (socialinio draudimo pažymėjimo numeris, datos užrašymo formatas) lokalizuojant reikia pakeisti ir kelis langus. Programų pakete Mozilla naudojama vartotojo sąsajos aprašymo kalba XUL. Tai išplėsta XML kalba, skirta kompiuterio sąsajai su naudotoju aprašyti.

Pagrindinės bylos, kurių turinį reikia išversti lokalizuojant Mozilla, turi prievardį dtd (angl. Document Type Declaration). Jose laikomi sąrašai nuolat languose matomų eilučių sąrašai: meniu punktų, mygtukų, laukų pavadinimai, greitieji komandų klavišai ir t. t. DTD bylos koduojamos UTF-8 koduote. Langą arba jo dalį (vieną XUL bylą) paprastai atitinka viena DTD byla.

Eilučių, aprašytų DTD bylose, identifikatoriai naudojami jas atitinkančiose XUL bylose. Tačiau kai kurios eilutės, matomos languose, priklauso nuo programos vykdymo metu gauto rezultato. Tokios eilutės išvardijamos bylose su prievardžiu „properties“. Tokio tipo bylose aprašytomis eilutėmis gali operuoti Java skriptai, kurie suteikia XUL langams dinaminių savybių. Šio tipo bylos koduojamos Escape Unicode. Šis kodavimo būdas naudojamas koduojant bet kokį unikodo ženklą įterpiant jo šešioliktainį kodą ASCII teksto bylose ir yra paplitęs Java programavime.

RDF (angl. Resource Description Language) tipo bylos yra duomenų bazių analogas. Šio tipo bylų turinys gali būti keičiamas programos vykdymo metu. Pagrindinis jų taikymas –hierarchinių sąrašų kūrimas (pvz., adresyne arba žurnale laikomų adresų sąrašas, elektroninio žinyno turinys, kairiojo meniu kortelių pavadinimai, paieškos kategorijų sąrašas, laiškų sąrašas). RDF bylos koduojamos UTF-8.

Visose lokalizuojamose bylose esančias eilutes galima versti rankiniu būdu (tam reikia turėti unikodo tekstų redaktorių) arba naudojant specialią lokalizavimo priemonę – transliatorių „MozillaTranslator“.

Transliatorius automatizuoja darbą ir leidžia išsaugoti išverstų eilučių žodyną (glosarijų) bei jį importuoti verčiant naują Mozilla versiją. Tokiu būdu pasirodžius naujai versijai reikia išversti tik naujas ir pasikeitusias eilutes. Sutampančių senos ir naujos versijų eilučių vertimai išlieka. Taip pat naudojant šią lokalizavimo priemonę darbas tampa greitesnis, nereikia rūpintis verčiamų bylų kodavimo būdu.

Transliatoriaus priemonėmis išteklius galima supakuoti į lokalės įdiegiamą paką.

Norint sukurti pilną lokalizuoto paketo įdiegimo variantą, reikia pasinaudoti papildomą priemonę įdiegimo bylai išskleisti ir įtraukus lokalizuotus išteklius į bendrą bylų sistemą juos iš naujo sukompiliuoti į vykdomąją bylą.

Išanalizavus paketą Mozilla lokalizavimo požiūriu, galima padaryti išvadas:

1. Pakete yra nemažai dalykų, kurie neatitinka lietuvių kalbos ir Lietuvos standartų. Dalis šių neatitikimų nesunkiai pataisomi lokalizavimo metu, kitus pataisyti sudėtingiau ir reikia programavimo įgūdžių. Darbas, reikalingas neatitikimams pašalinti, sudarytų apie 20 % visų lokalizavimo darbų sąnaudų.

2. Turint omenyje lokalizavimo problemas ir paketo sudėtingumą, yra tikslinga sukurti originalią naršyklę pasinaudojant Mozillos projektu. Toks precedentas jau yra (žr. 3.1.3 skyr.). Mozillos licencija tokius paketus kurti leidžia.

Paketas Open Office yra mažesnis, todėl ir jo vertimo į lietuvių kalbą sąnaudos mažesnės (sudarytų apie 70 % lyginant su Star Office).

Paketas Open Office turi mažiau komponentų. Tačiau esamų komponentų (tekstų redagavimo programos, skaičiuoklės ir pateikčių) ir jų galimybių pakankamai daugumai vartotojų. Kita vertus, mažesnis paketas turi ir privalumų: pakanka mažesnės vartotojo kvalifikacijos.

Lietuvinant abu paketus darbų sąnaudos būtų mažesnės, negu atskirų paketų lietuvinimo darbų sąnaudų suma, nes programos labai panašios.

Palyginus visus tris variantus galima daryti išvadą, kad prioritetą tikslinga teikti antrajam variantui – Open Office lietuvinimui. Tai būtų pigiausiai kainuojantis ir mažiausiai rizikingas eksperimentas ir jam pavykus (t. y., išaugus lokalizuotos programos vartotojų skaičiui), be žymesnių sąnaudų būtų galima pereiti prie 3 varianto. Galimas ir toks atvejis, kad Open Office galimybės išaugs ir pakaks atnaujinti šios programos lietuvinimą užuot perėjus prie trečiojo varianto.

Tradiciškai šios programos lokalizavimo darbai prasideda nuo Mozillos projektų. Pakanka turėti projekto rezultatą – sulietuvintą paketo sąsają, ir galima jį platinti. Tačiau jo lietuviška versija ir jos gyvybingumu reikia rūpintis patiems. Tai pats paprasčiausias ir pigiausias kelias. Tačiau programa visą laiką lieka eksperimentinė ir ja sunkiau naudotis eiliniam vartotojui. Išlieka daugelis konfliktų su lietuvių kalba, pateiktų 6 skyriuje. Be to programa turi daug jos pačios projektavimui reikalingų komponentų, kurių eiliniam vartotojui nereikia.

Sėkmingai padarius projektą galima tartis su Netscape bendrove dėl Mozillos lietuvinimo rezultatų perkėlimo į Netscape. Tokiu atveju bendrovė rūpintųsi programos galutiniu sutvarkymu ir platinimu, panašiai, kaip daugelis bendrovių platina įvairių kitų atvirojo teksto programų (pvz., Linux) versijas. Šiuo atveju nebeliktų projektavimui skirtos medžiagos. Tačiau galima spėti, kad nesuderinamumų su lietuvių kalba išliks ir šiame variante.

Trečias kelias yra lygiagretus antrajam. Galima sukurti savarankišką programos atšaką, ją prižiūrėti, platinti, tobulinti. Tokio varianto pavyzdys yra naršyklė K-Meleon. Šis kelias yra sudėtingesnis, kadangi reikia patiems rūpintis ne tik sąsaja, bet ir pačia programa. Kita vertus, jis yra rezultatyvesnis ir leidžia maksimaliai išnaudoti vieną svarbiausių atvirojo teksto programų savybių – ištaisyti visus atvirajame tekste esančius defektus. Šis variantas reikalauja didžiausių sąnaudų. Tačiau sąnaudos panaudojamos tikslingiau – vietoj defektų „remontavimo“ ar „lopų“ jiems uždengt projektavimo, pašalinami patys defektai, programa tampa mažesnė ir patikimesnė.

Palyginus visu tris variantus, galima daryti išvadą, kad reikia pradėti nuo pirmojo. Jį užbaigus iš dviejų variantų (2 ir 3 kelio) būtų tikslinga pasirinkti antrąjį variantą (trečiąjį kelią), nežiūrint, kad sąnaudos bus didesnės, negu pirmojo varianto. Motyvai: galima pasiekti aukštesnę gaminio kokybę, būtų mažesnė priklausomybė nuo užsienio bendrovės, didesnis pasirinkimo patikimumas – dėl mažos programų rinkos Lietuvoje derybos su Netscape bendrove gali būti sudėtingos.

7.3. Pastebėjimai apie raštinės ir interneto paaketų lokalizavimo problemų skirtumus

Lyginant čia pateiktą paketų analizę lokalizavimo požiūriu, galima pastebėti, kad raštinės pakete yra mažiau nesuderinamumų su lietuvių kalba, negu Mozillos pakete, nors raštinės paketo kalbų sąraše lietuvių kalbos išvis nėra. Taigi, raštinės paketas geriau paruoštas lokalizavimui (yra internacionalizuotas). negu Mozilla. Galima spėti, kad taip yra dėl to, kad:

1. Raštinės paketams Star Office ir Open Office daugiau dėmesio skiria juos sukūrusi bendrovė Sun; nors į darbus su šių paketų atviruoju tekstu gali įsijungti visi, kas nori, bet darbams vadovauja bendrovė. Tuo tarpu darbai su Mozillos atviraisiais tekstais faktiškai palikti savieigai

2. Bendrovės Sun padalinys, tvarkantis raštinės paketus yra Europoje (Vokietijoje), o Netscape bendrovė – JAV. Europiečiams lokalizavimo problemos geriau pažįstamos, todėl geriau ir sprendžiamos.

Šie pastebėjimai papildomai paremia argumentus, kad lokalizavimo darbus reikia koncentruoti Lietuvoje ir juos vykdyti koordinuotai bei centralizuotai.

	Į turinį	Į viršų

	Atvirojo teksto programinės įrangos lokalizavimo galmybių analizė