Atsiųsk man rusišką raidę

Jau buvau beužmiegąs, kai pyptelėjo mobilusis telefonas. Atėjo žinutė: „Atsiusk man rusiska raide“. Nesupratau, kam Jonui tos raidės vidurnakty prireikė. Neparašė nė kurios. Baksteliu pirmą pasitaikiusią.

Rytą prabudęs radau dar porą panašaus turinio žinučių. Įdomu, kas čia dedasi. Skambinu vienam ir kitam. Neatsiliepia. Gal dar miega. Pagalvojau, gal koks internetinis žaidimas šianakt vyko. O gal... Įjungiu radiją. Paklausau žinių. Viskas ramu, jokio perversmo...

Išgeriu kavos. Įjungiu kompiuterį. Peržiūriu paštą. Yra naujas „Veidrodžio“ straipsnis. Rašo apie SMS žinutes. Pasirodo, esama apgaulingų telefonų, kuriuose lietuviškas raides SMS žinutėse surinkti galima, bet adresatas gauna sugadintas. Ir patariama, kaip apgauti apgaulingą telefoną: pakanka į žinutę įterpti bent vieną rusišką raidę. Telefonas laikys, kad žinutė rusiška ir nedrįs jos gadinti. Štai kam reikalingos rusiškos raidės!

Parašyta ir kaip patikrinti, ar telefonas neapgaudinėja savo šeimininko: reikia sau pačiam pasiųsti žodį „Ačiū“. Pasiunčiu. Pypt, ir gaunu... „Aciu“. Tai, vadinasi, jis, nelabasis, mane apgaudinėjo! Gerai, kad jame nors rusiškos raidės yra. Pakeičiu lietuvišką A į rusišką A. Dabar žinutę gaunu gerą. Valio!

Kitą naktį telefonas vėl pypteli. Žiūriu – žinutė iš paslaugų teikėjo. Ir ne „švepla“! Rašo: „Atsiprašome, kad Jums pardavėme sugadintą telefoną. Prašom ateiti į mūsų garantinio aptarnavimo punktą. Pakeisime telefoną kokybišku, kompensuosime Jūsų patirtą materialinę ir moralinę žalą dėl sugadintų žinučių“. Iš džiaugsmo pašoku ir... atsibundu. O gal nueiti į tą garantinį. Sako, sapnai kartais pildosi.

K. Lavišėnas (Sutrumpintai: Kompiuterija. 2008, Nr. 1, p. 16)