programų lietuvinimas

Kompiuterinės įrangos sertifikavimo lietuvių kalbos savybėms nuostatų projektas

Informacinėje visuomenėje kompiuterine įranga naudosis dauguma Lietuvos piliečių. Todėl jiems turi būti užtikrinta lietuvių kalbos vartojimo galimybė dirbant kompiuterių įranga. Tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija:

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (1995 m. sausio 31 d., Nr. 15-344, Žin., 1995, Nr. 15-344) nustato:

„4 straipsnis. Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba“.

„6 straipsnis. Valstybės savivaldos institucijų, įstaigų tarnybų vadovai, taip pat tarnautojai ir pareigūnai, policijos, teisėsaugos tarnybų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai, tarnautojai ir pareigūnai turi mokėti valstybinę kalbą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas.“

„10 straipsnis. Oficialūs valstybės ir savivaldos institucijų, valstybės įstaigų, įmonių organizuojami renginiai (sesijos, suvažiavimai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir kiti) vyksta valstybine kalba. Tais atvejais, kai kalbėtojas vartoja kitą kalbą, turi būti verčiama į kitą kalbą.“

„11 straipsnis. Valstybė garantuoja Lietuvos Respublikos gyventojų teisę įgyti bendrąjį, profesinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą valstybine kalba."

„22 straipsnis. Lietuvos visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas ir kt.), visi knygų ir kitų leidinių leidėjai privalo laikytis taisyklingos lietuvių kalbos normų.“

Informacinėje visuomenėje daugelį paslaugų, kurias teikdavo aptarnaujantis personalas, keičia informacinės priemonės: laiškanešį keičia elektroninio pašto programa, bibliotekininką – interneto naršyklė, mašininkę – tekstų redagavimo programa ir t. t. Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnis reikalauja, kad aptarnaujantis personalas mokėtų valstybinę kalbą. Todėl natūralu, kad šias funkcijas perėmusiam kompiuteriui būtų taikomi analogiški reikalavimai. Juo labiau, kad į kompiuterį įdėti kitos kalbos programinę įrangą paprasčiau, negu kalbos išmokyti žmones.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą teisę į mokslą. Valstybė garantuoja įgyti išsilavinimą valstybine kalba (LR valstybinės kalbos įstatymo 11 str.). Kompiuteris mokymo įstaigose naudojamas ne tik kaip mokymo objektas, bet ir kaip mokymo priemonė. Todėl natūralu, kad jis turi taisyklingai priimti, ir apdoroti lietuviškus tekstus, juos persiųsti elektroniniu paštu, dialogas su kompiuteriu turėtų vykti lietuvių kalba.

Visais atvejais valstybinę kalbą vartojantys Lietuvos piliečiai neturi būti diskriminuojami informacinėje visuomenėje kalbos požiūriu.

Lietuva integruojasi į Europą, ruošiasi tapti Europos Sąjungos nare. Todėl Lietuvoje vartojama kompiuterinė įranga bei duomenų pavaizdavimas (kodavimas) kompiuterinėse laikmenose bei persiunčiant juos elektroniniu paštu, turi būti suderinta su tarptautiniais standartais. 2000 m. buvo priimti pagrindiniai Lietuvos Respublikos standartai, apibrėžiantys lietuvišką klaviatūrą bei koduotes. Visi jie suderinti su analogiškais tarptautiniais standartais. Standartų laikymasis užtikrina taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.

Lietuvoje yra naudojama apie 300 tūkst. kompiuterių su įvairia programine įranga. Kasmet nuperkama apie 50 tūkst. naujų kompiuterių. Programinė įranga įsigyjama ir naujiems, ir jau turimiems kompiuteriams. Kokiai kompiuterinei įrangai turi būti taikomi lietuvių kalbos reikalavimai?

Akivaizdu, kad valstybinės kalbos reikalavimus pirmiausia būtina taikyti naujai įsigyjamai įrangai. Būtų idealu, jeigu galėtume pertvarkyti visus turimus kompiuterius, tačiau tam reikia papildomų sąnaudų. Sąnaudų dydį galima sumažinti tokiais būdais: 1) ribojant pertvarkomų kompiuterių skaičių ir 2) atidedant privalomų reikalavimų taikymo terminus anksčiau įgytiems kompiuteriams dalis jų komponentų vėliau reikės vistiek pakeisti).

Lietuvių kalbos reikalavimus pirmiausia taikyti mokymo įstaigų kompiuteriams, nes visiems besimokantiesiems privalu sudaryti sąlygas įgyti visų lygių išsilavinimą valstybine kalba (LR valstybinės kalbos įstatymo 11 str.). Tokie patys reikalavimai taikytini kompiuteriams, esantiems valstybinėse ir viešosiose įstaigose: – bibliotekose, interneto kavinėse ir pan.

Programinė įranga sensta ir maždaug kasmet keičiama naujesnėmis versijomis. Todėl nukėlus seniems kompiuteriams privalomų reikalavimų terminą keleriems metams, ši problema praktiškai būtų išspręsta.

Kompiuterio klaviatūra naudojama tol, kol susidėvi. Kadangi valstybinės kalbos reikalavimus numatoma taikyti seniems mokyklų, valstybinių ir viešo naudojimo kompiuteriams (o jie eksploatuojami labai intensyviai), tai reikia tikėtis, kad po 2–3 metų jų klaviatūras ir taip reikės pakeisti. Todėl privalomų reikalavimų terminą senų kompiuterių klaviatūroms nukėlus keleriems metams, ši problema praktiškai bus išsprendžiama.

Valstybinės kalbos reikalavimai gali būti įgyvendinti tik tokiu atveju, jeigu jie yra realūs. Reikalavimų įgyvendinimo galimybes galima įvertinti panagrinėjus, kaip analogiški reikalavimai praktiškai įgyvendinti kitose valstybėse, kitų kalbų terpėse. Reikalavimų įgyvendinimo terminus galima nustatyti įvertinus dabartinę situaciją Lietuvoje.

Šio reikalavimo įgyvendinimas problemų nekelia, kadangi jį tenkina Lietuvoje daugiausia dominuojanti operacinė sistema „Windows“, raštinės paketas „MS Office“, taip pat daugelis kitų programų.

Visose Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse, ši problema seniai išspręsta. Yra pakankamai elektroninio pašto programų, naudojančių konkrečioje valstybėje priimtą 8 bitų koduotės tarptautinio standarto ISO/IEC 8859 dalį.

Lietuvoje ši problema išspręsta iš dalies. Jau yra pakankamai pašto programų, vartojančių tarptautiniu standartu ISO/IEC 8859-13 ir jį atitinkančiu Lietuvos standartu LST ISO/IEC 8859-13 priimtą koduotę. Tačiau ši koduotė dar neįdėta į bendrovės Microsoft elektroninio pašto programas MS Outlook ir MS Outlook Express. Bendrovė apie tai informuota ir žada būsimas programų versijas sutvarkyti.

Visose Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse ši problema seniai išspręsta. Visos valstybės turi visavertes nacionalines trijų lygių klaviatūras, turinčias visus įprastus savo kalbos rašto ženklus, visus ASCII ženklus ir sudarytas pagal tarptautinį kompiuterio klaviatūrų standartą ISO/IEC 9995. Tuo galima įsitikinti peržiūrėjus į operacinę sistemą Windows įdėtas įvairių kalbų klaviatūras.

Visavertės lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas LST 1582 buvo priimtas 2000 m. Klaviatūra yra trijų lygių, ja galima surinkti visus įprastus lietuvių kalbos ženklus ir visus ASCII ženklus. Klaviatūra (klavišų skaičius, matmenys ir kt.) nesikeičia. Skiriasi tik užrašai ant kai kurių klavišų. Yra sudarytos šį standartą atitinkančios klaviatūros tvarkyklės ir praktiškai naudojamos operacininėse sistemose DOS, Windows ir Linux. Taigi problema techniškai išspęsta, liko tik kompiuterio ir operacinių sistemų komplektavimo problema.

Vakarų ir Vidurio Europos valstybės yra išvertę į savo valstybines ar oficialiąsias kalbas visą svarbiausią programinę įrangą. Lentelėje pateikiami duomenys apie populiariausių bendrovės Microsoft programų vertimus į Europos tautų kalbas.

A – Access,
C – Chat,
E – Excel,
IE – Internet Explorer,
II – Internet Information Server,
N – Net Meeting,
O – Outlook arba Outlook Express,
PP – Power Point,
P – Publisher,
W – Word,
Win – Windows.

Lietuvoje padėtis blogesnė. Į lietuvių kalbą yra išversta tik viena (!) bendrovės Microsoft programa. Tačiau svarbu, kad pradžia padaryta. Yra pranešimų, kad baigiama versti programa Outlook. Be to, yra verčiamos šios programos: interneto ir elektroninio pašto programa Mozilla, operacinė sistema Linux ir kt., nagrinėjamos raštinės paketo Open Office vertimo galimybės.

Atsižvelgiant į nepatenkinamą programinės įrangos vertimo į lietuvių kalbą būklę, privalomų reikalavimų terminus būtina diferencijuoti pagal esamas galimybes. Tikslinga pirmiau reikalauti to, kas jau yra padaryta arba baigiama daryti, paskui lietuviškos programinės įrangos asortimentą plėsti. Laipsniškas reikalavimų įgyvendinimas galėtų spartinti ir pačius vertimus, sudarytų konkurencijos sąlygas tarp programinės įrangos tiekėjų.

Programinės įrangos yra daug, bet ne vienodai vartotojams reikalinga. Todėl reikėtų reikalauti, kad lietuviška būtų tik bendros paskirties programinė įranga (išskyrus tą, kuri skirta siauros ir labai specifinės srities techninio aptarnavimo personalui).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisykles, patvirtintas 1998 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymu Nr. 137, parduodamos kompiuterinės technikos ženklinimo rekvizitai ir gaminių naudojimo taisyklės turi būti pateikiami valstybine kalba.

Kompiuterinės technikos gaminiai, esantys prekyboje, paslaugų teikėjų tiekiami klientams, naudojami mokymui mokymo įstaigose arba naudojami viešose įstaigose (bibliotekose, interneto kavinėse ir pan.), turi tenkinti šiuos reikalavimus:

1. Kompiuterinės technikos gaminiai turi teisingai apdoroti valstybine kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus. Jeigu numatyta galimybė dirbti su kelių kalbų tekstais, lietuvių kalba turi būti pagrindinė ir gaminys su ja parengiamas darbui automatiškai.

2. Kompiuterinės technikos gaminiai, naudojami duomenims perduoti, turi teisingai siųsti kompiuterių tinklais (elektroniniu paštu, internetu ir pan.) lietuvių kalba parašytus ir Lietuvos standartuose nustatytu būdu koduotus tekstus.

3. Komplektuojamų kompiuterių klaviatūros turi atitikti Lietuvos Respublikos standartą LST 1582.

4. Kompiuterinių įrenginių vartotojams skirta programinė įranga turi užtikrinti, kad dialogas tarp kompiuterio ir vartotojo vyktų lietuvių kalba.

Pastaba. Šis reikalavimas gali būti netaikomas vidiniams programinės įrangos tekstams, skirtiems techninio aptarnavimo personalui, kurių nemato vartotojas.

5. Vartotojams skirta dokumentacija bei licencijos sutartys turi būti valstybine kalba.

Pastaba. Šis reikalavimas gali būti netaikomas dokumentacijai, skirtai techninio aptarnavimo personalui.

6. Reikalavimus, nurodytus 1 ir 2 punktuose, turi atitikti visi kompiuterinės technikos gaminiai arba jų komponentai pagal lentelėje pateiktus norminius dokumentus.

Reikalavimų įgyvendinimui nustatomas pereinamasis laikotarpis. Jo pradžia – 2002 m. balandžio 1 d., o pabaiga kiekvienai gaminių grupei nustatoma atskirai, atsižvelgiant į gaminių specifiką ir esamą pasirengimą įgyvendinti reikalavimus.

3 lentelė. Kompiuterinės technikos gaminių pritaikymo pereinamojo laikotarpio pabaiga

Pereinamojo laikotarpio pabaiga kompiuterinės technikos gaminiams, naudojamiems mokymui mokymo įstaigose, valstybinėse įstaigose arba viešose įstaigose (bibliotekose, interneto kavinėse ir pan.) nustatoma vėlesnė, negu prekyboje esantiems: programinei įrangai 1 metais, kompiuterio klaviatūrai 2 metais.

Pereinamojo laikotarpiu metu leidžiama prekiauti, tiekti arba naudoti reikalavimų netenkinančius gaminius. Tačiau ant kiekvieno parduodamo, mokymo įstaigoje arba viešai naudojamas gaminio turi būti užrašas (etiketė): ŠIS GAMINYS NEATITINKA LIETUVOS RESPUBLIKOS STANDARTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ (ir išvardyti kokių).

	Į turinį	Į viršų