Bendrinėje kalboje žinute vadinamas trumpas pranešimas apie įvykį, faktą,
pavyzdžiui, Šiandien namie būsiu tik po pietų, Ar nepamiršai skėčio?.
Telekomunikacijose žinutės paprastai siunčiamos mobiliaisiais telefonais
(dar vadinamos SMS žinutėmis), jomis keičiamasi pokalbių programose, įrašomos
į pranešimų gaviklius. Nuo elektroninių laiškų skiriasi tuo, kad paprasčiau
apipavidalinamos (neturi antraščių ir pan.), jomis keitimasis informacija
būna operatyvesnis, negu elektroniniais laiškais.
Kalbėsime apie tik apie tekstines žinutes, nes jose svarbu taisyklingai
panaudoti lietuviškus rašmenis.
Žinučių, parašytų įvairiomis kalbomis, persiuntimui mobiliųjų telefonų
tinklais techninių kliūčių nėra. Įvairių kalbų žinučių rašymą mobiliuosiuose
telefonuose reglamentuoja tarptautinis standartas
ETSI ES 202 130. Jame kiekvienai kalbai apibrėžiama po du raidžių rinkinius:
A ir B. Į rinkinį A įtraukiamos tai kalbai privalomos raidės, o į rinkinį B
papildomos, paprastai vartojamos svetimžodžiams parašyti. Lietuvių kalbai
skirtoje standarto dalyje rinkiniui A priskirtos visos 32 lietuvių kalbos
abėcėlės raidės, o rinkiniui B raidės Q, W ir X.
Lietuviškos abėcėlės raidės telefonuose, turinčiuose 12 klavišų, išdėstomos
dvejopai:
1. Visos lietuvių kalbos abėcėlės raidės, išskyrus Y, dėstomos pagal abėcėlę.
Po klavišo raidžių grupės eina skaitmuo, o po skaitmens čia neparodytos kitų
kalbų (latvių, vokiečių) raidės su diakritiniais ženklais (Nokia telefonuose).
2: AĄBCČ2
3: DEĘĖF3
4: GHIĮ4
5: JKL5
6: MNO6
7: PQRSŠ7
8: TUŲŪV8
9: WXYZŽ9
2. Lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais išdėstytos ant tų pačių
klavišų, kaip ir pirmame variante, tik nukeltos po skaitmenų. (Apibrėžtas
minėtame standarte, vartojamas Siemens ir kt. gamintojų telefonuose).
2: ABC2ĄČ
3: DEF3ĘĖ
4: GHI4Į
5: JKL5
6: MNO6
7:. PQRS7Š
8: TUV8ŲŪ
9: WXYZ9Ž
Didelio skirtumo tarp abiejų išdėstymų nėra. Tačiau daugelis pirmenybę
teikia pirmajam būdui dėl to, kad raidės dėstomos pagal abėcėlę ir kad po
skaitmenų galima įterpti kitų kalbų raidžių. Tai įvertinęs Lietuvos
standartizacijos departamentas minėto standarto ETSI ES 202 130 rengėjams yra
nusiuntęs siūlymą pakoreguoti standartą
(žr. lietuvių ir
anglų kalbomis).
Telefonų būna skirtų vienai ar kelioms kalboms. Ant klavišų paprastai būna
išgraviruotos tik pagrindinės lotyniškos raidės, pvz., ABC. Todėl iš telefono
išvaizdos negalima nustatyti, ar į jį įtraukta lietuvių kalba.
Teoriškai viskas gerai. Tačiau dėl lietuviškiems rašmenims nepritaikytų ir
su kitokiais defektais telefonų antplūdžio į Lietuvą, dažnai žinutės rašomos
šveplai. Lietuvai netinkamais telefonais prekiaujama iki šiol.
Pagal tinkamumą susirašinėjimui telefonus galima suskirstyti į tris grupes:
1. Tinkami. Galima surinkti visas lietuvių kalbos abėcėlės
raides, o telefonas teisingai jas išsiunčia.
2. Apgaulingai netinkami. Galima surinkti lietuviškos abėcėlės
raides, bet prieš išsiunčiant žinutę raidės su diakritiniais ženklais
sugadinamos.
3. Atvirai netinkami. Lietuviškos abėcėlės raidžių surinkti
negalima.
Prieš įsigyjant telefoną svarbu patikrinti ne tik, ar jame galima surinkti
lietuviškos abėcėlės raides, bet ir įsitikinti, ar jas teisingai išsiunčia,
pavyzdžiui, išsiųsti žinutę ačiū sau pačiam. Jeigu gausite ačiū,
telefonas tinkamas, jei aciu netinkamas.
Žinutes teisingai rodo visi 1 ir 2 grupės telefonai ir beveik visi 3 grupės
telefonai. Todėl lietuviškas žinutes galima drąsiai siųsti visiems, o jeigu kas
atsilieps, kad negali perskaityti, tai tam galima patarti, kad pasenusį telefoną
laikas pakeisti šiuolaikiniu.
Ką daryti netyčia įsigijusiam apgaulingai netinkamą telefoną?
Tiesus kelias
pareikalauti telefonų priežiūros tarnybą, kad defektą ištaisytų. Jis yra telefono
programinėje įrangoje ir tą padaryti nesunku paprasčiausia defektuotą
programinę įrangą pakeisti teisingai veikiančia.
Kompromisinis kelias tam tikrais veiksmais užblokuoti į telefono
programinę įrangą sąmoningai įdėtą komponentą, gadinantį lietuviškas
raides su diakritiniais ženklais. Tai galima padaryti taip. Jeigu telefone
yra galimybė siųsti rusiškas žinutes, pakanka į lietuvišką žinutę įterpti
bent vieną rusišką raidę (geriausiai kurios išvaizda sutampa su lotyniška,
pvz., a, e) ir aparatas nepajėgs sugadinti lietuviškų raidžių. Jeigu aparatas
tokios galimybės neturi, reikia ką nors iš turinčių aparatą su
minėta galimybe paprašyti, kad atsiųstų žinutę su rusiškomis raidėmis,
tą žinutę išsaugoti ir jos raides panaudoti rašant lietuviškas žinutes.
Žinutės išsiunčiamos teisingai, išskyrus siuntimą tiesiai į telefono ekraną (jeigu ši parinktis pažymėta, raidės su diakritiniais
ženklais sugadinamos)
Dalis svetainių turi nedidelių defektų, kurių poveikio galima išvengti.
Deja yra Lietuvoje veikiančių paslaugų teikėjų, kurie skelbiasi esą išsiunčia
žinutes į mobiliuosius telefonus, tačiau jų tinklalapiuose lietuviškų žinučių
išvis negalima surinkti arba išsiunčiant sugadinamos. Išvardysime ir tokių
paslaugų teikėjus:
www.bite.lt
www.tele2.lt
www.smsdykai.lt
www.zinute.net
sms.zebra.lt
www.gsms.lt
www.demasport.lt
http://sms.lietus.com
Žinančius daugiau adresų (nesvarbu, tinkamų ar netinkamų), prašome pranešti
elektroniniu paštu likit@ktl.mii.lt, kad galėtume papildyti čia skelbiamus
sąrašus ir taip padėti kitiems žinučių siuntėjams. Taip pat kviečiame čia
išvardytų svetainių, teikiančių netinkamas paslaugas, vadovus informuoti mus
kai tik Jūsų paslaugos ims funkcionuoti normaliai, kad galėtume Jūsų adresus
perkelti į rekomenduotinų sąrašą.