Pasirinkti mobilųjį telefoną ne taip paprasta

 

Gintautas Grigas

 

Prieš pusantrų metų spaudoje buvo sujudimas dėl lietuviškų SMS žinučių siuntimo iš mobiliųjų telefonų. Vieni kėlė triukšmą, kad jos brangiai kainuoja, kiti – kad Lietuvoje prekiaujama mobiliaisiais telefonais, kuriuose išvis negalima surinkti lietuviškų rašmenų arba žinutes sugadina jas išsiųsdami. Daugelis apie šiuos telefono defektus sužino tik jį nusipirkę, nes apie tai nėra informacijos.

2008 m. vasario 28 d. šia tema Kultūros ministerijoje įvyko diskusija, kurioje buvo aptartos lietuviškų žinučių siuntimo problemos. Joje dalyvavo tuometinis Lietuvos Respublikos kultūros ministras Jonas Jučas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir šalies mobiliojo ryšio bendrovių atstovai. Kultūros ministerijos pranešime apie diskusijos rezultatus sakoma:

„Diskusijos dalyviai išanalizavo situaciją dėl SMS žinučių ir vieningai konstatavo, kad neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą SMS žinutės lietuviškais rašmenimis yra brangesnės, neatitinka tikrovės. Žinutės, rašomos lietuviškais rašmenimis, kainuoja tiek pat, kiek ir rašomos angliškais rašmenimis, tačiau yra trumpesnės – į vieną žinutę telpa 160 angliškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų. Tai lemia pasauliniai mobiliojo ryšio aparatų standartai. Kita vertus, atvejų, kai vienos žinutės tekstas būtų išsiunčiamas dviem ar daugiau SMS žinučių, yra nedaug – apie 0,5 proc. <...>

Mobiliojo ryšio operatoriai nutarė imtis papildomų priemonių suteikdami vartotojams informaciją, kokie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis ir kaip juos patogiai įsijungti.“

 

Kaip iš tikrųjų buvo imtasi tų priemonių?

Bendrovė „Omnitel“ savo svetainėje www.omnitel.lt skelbiamą informaciją apie mobiliuosius telefonus papildė dviem parametrais: „Meniu lietuvių kalba“ ir „SMS lietuviškais rašmenimis“. Šiuo metu (2009 m. rugpjūčio 12 d.) joje pateikta informacija apie 80 telefonų, iš kurių 75 (t. y. apie 94 proc.) turi lietuviškus meniu ir 49 (apie 61 proc.) – ir galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes. Geriausi „Nokia“ telefonai – visi 28 į sąrašą įtraukti telefonai turi ir lietuvišką meniu, ir galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes. Antroje vietoje „Sony Ericsson“ – iš 18 aprašytų telefonų visi turi lietuviškus meniu ir 14 (apie 78 proc.) – ir galimybę siųsti lietuviškas žinutes. Toliau eina „Samsung“ (iš 20 telefonų tik 35 proc.). Nepateikiama nė vieno telefono, galinčio išsiųsti lietuviškas žinutes, kurių gamintojai yra HTC, LG ir „Motorola“.

„Bitė“ informuoja tik apie tai, kurie telefonai turi lietuvišką meniu, o apie lietuviškų žinučių siuntimą nutyli.

„Tele2“ taip pat informuoja apie lietuvišką meniu ir dar pateikia punktą „SMS žinutės“, kuriame pliusu žymi ir tuos telefonus, iš kurių negalima išsiųsti lietuviškų žinučių. Tai jau dezinformacija.

Be šių svarbiausių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų dar yra daugybė telefonais prekiaujančių firmų. Tačiau tarp jų pavyko aptikti tik vieną, skelbiančią informaciją apie galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes. Tai internetinė parduotuvė „Dovanų centras“ (www.dovanucentras.lt). Kiti pardavėjai arba nieko nerašo arba parašo, kad telefonas SMS funkciją turi, nesvarbu, ar ji tinka lietuvių kalbai, ar ne.

 

Kokią informacija skelbia spauda?

Apie mobiliuosius telefonus dažnai rašo populiarūs kompiuterijos žurnalai. Tačiau neteko matyti, kad būtų nurodyta lietuviškų žinučių siuntimo galimybė. Bet dezinformacijos būna. Dvisavaitinis žurnalas „Computer Bild Lietuva“ kartais testuoja ir vertina mobiliuosius telefonus. 2009 m. Nr. 12 pateiktuose naujausių telefonų testų rezultatuose skelbiama, kad antrąją vietą užėmusio telefono „Samsung S8300“ ir trečiąją vietą užėmusio „LG KM900 Arena“ funkcija „SMS ir MMS siuntimo galimybės“ įvertinta aukščiausiu balu – „puikiai“. Bet nė vienas neturi galimybės išsiųsti lietuviškų žinučių. Taigi, šio esminio trūkumo testuotojai net nepastebėjo.

Žurnalas „Computer Bild Lietuva Ekspertas“ Nr. 2 įspėja, kad „Svarbu nepamiršti, kad vienoje SMS žinutėje telpa tik 160 ženklų, o jei naudojamos lietuviškos raidės – vos 70“. Ir čia pat pateikiamas telefono ekrano paveikslėlis su jame pavaizduota žinute, parašyta darkyta kalba, be savitųjų lietuviškų raidžių. Atseit, geriau lietuviškų rašmenų nevartoti...

Specialistas gal ir susigaudytų tokiame informacijos ir dezinformacijos chaose. Betgi mobiliaisiais telefonais naudojasi beveik kiekvienas. Todėl reikia, kad visi mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai ir prekybininkai aiškiai pateiktų informaciją apie galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes iš jų reklamuojamų telefonų – laikytųsi to, kas buvo sutarta prieš pusantrų metų.