Pratarmė

Pirmasis lietuviškas kompiuterijos terminų žodynas [12] išleistas 1971 metais. Vėliau jis buvo papildytas, pertvarkytas [25]. Buvo išleista keletas įvairioms operacinėms sistemoms skirtų dvikalbių žodynėlių: DOS [28], „Linux“ [16] „Windows“ [29, 30, 31]. Tik prieš 13 metų pasirodė aiškinamieji kompiuterijos žodynai [8, 19].

Prieš trejetą metų pasirodė pirmasis „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas [7]. Šis, antrasis, leidimas yra gerokai papildytas (jo apimtis beveik padvigubėjo), pakoreguotas atsižvelgiant į Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisijos ir recenzento siūlymus, pirmojo leidimo skaitytojų pageidavimus.

Kompiuterių naudotojai ir jų programinės įrangos lokalizuotojai nuolatos susiduria ne tik su terminais, bet ir įvairiais kitais žodžiais, kurie matomi kompiuterio ekrane. Tai komandos, mygtukų pavadinimai, trumpos frazės ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik klasikine prasme suprantami terminai.

Šiame žodyne pateikiamos ne tik terminų apibrėžtys, bet ir išsamesni paaiškinimai, žodžių vartojimo pavyzdžiai, įdėta nemažai iliustracijų. Todėl žodynas ir vadinamas enciklopediniu. Aprašyta apie keturis tūkstančius kompiuterijos terminų ir leksinių vienetų.

Pabaigoje pateikiamas priedas – anglų–lietuvių kalbų žodynėlis. Į jį įtraukti aprašytų terminų ir leksinių vienetų atitikmenys anglų kalba, be to pridėta dar apie tris tūkstančius žodyne neaprašytų, bet dažnai kompiuterijoje vartojamų žodžių.

Žodynas pirmiausia skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, išversti kompiuterio pranešimus, parengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Žodynas reikalingas ir visiems kompiuterių naudotojams, norintiems geriau suprasti ar pasitikslinti programinės įrangos komandas ir pranešimus.

Žodynas yra sandūroje tarp mokslinės kompiuterijos terminijos ir bendrinėje kalboje vartojamų žodžių. Tikimės, kad jis padės suartinti kompiuterijos terminiją su bendrine kalba.

Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Buvo stengtasi padaryti taip, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.

Rengiant žodyną nuolat teikė pagalbą nemažai kompiuterijos specialistų. Ypač daug pasiūlymų pateikė Viktoras Dagys, Modestas Rimkus, Aidas Žandaris – jie patikslino ir parengė po keletą dešimčių terminų aprašų. Visą žodyno tekstą peržiūrėjo Viktoras Dagys. Visiems jiems nuoširdus ačiū.

Autoriai nuoširdžiai dėkoja Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir ypač recenzentei dr. Angelei Kaulakienei už visokeriopą paramą rengiant šį žodyną.

Autoriai