Standartas ISO/IEC 8859


Šis standartas apibrėžia ženklų kodavimą 8 bitais. Standartą sudaro atskiros dalys (arba sakoma, kad ISO/IEC 8859 yra standartų serija, kurią sudaro atskiri standartai). Kiekviena dalis skirta tam tikros kalbų grupės rašto ženklų kodams. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Šiuo metu jis turi 15 dalių.

ISO/IEC 8859-1

Lotynų 1-oji abėcėlė (Vakarų Europos kalbos).

ISO/IEC 8859-2

Lotynų 2-oji abėcėlė (Vidurio Europos kalbos).

ISO/IEC 8859-3

Lotynų 3-oji abėcėlė (Esperanto ir maltiečių kalbos).

ISO/IEC 8859-4

Lotynų 4-oji abėcėlė (Baltijos ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų)). Vėliau suskilo į dvi dalis: 10 ir 11.

ISO/IEC 8859-5

Lotynų ir kirilicos abėcėlės.

ISO/IEC 8859-6

Lotynų ir arabų abėcėlės.

ISO/IEC 8859-7

Lotynų ir graikų abėcėlės.

ISO/IEC 8859-8

Lotynų ir hebrajų abėcėlės.

ISO/IEC 8859-9

Lotynų 5-oji abėcėlė (turkų kalba).

ISO/IEC 8859-10

Lotynų 6-oji abėcėlė ((Baltijos ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų, islandų)).

ISO/IEC 8859-11

Lotynų ir Vietnamo abėcėlės.

ISO/IEC 8859-12

Dar nepanaudota (manoma, kad čia gali būti indų kalbos).

ISO/IEC 8859-13

Lotynų 7-oji abėcėlė (Baltijos šalių kalbos, Baltic Rim).

ISO/IEC 8859-14

Lotynų 7-oji abėcėlė (Keltų kalba).

ISO/IEC 8859-15

Lotynų 9-oji abėcėlė (Vakarų Europos kalbos).


Į turinį

Į viršų