Šis standartas apibrėžia
ženklų kodavimą 8 bitais. Standartą sudaro atskiros dalys (arba
sakoma, kad ISO/IEC 8859 yra standartų serija, kurią sudaro atskiri
standartai). Kiekviena dalis skirta tam tikros kalbų grupės rašto
ženklų kodams. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas
naujomis dalimis. Šiuo metu jis turi 15 dalių.
ISO/IEC
8859-1 |
Lotynų 1-oji abėcėlė (Vakarų
Europos kalbos). |
ISO/IEC
8859-2 |
Lotynų 2-oji abėcėlė (Vidurio
Europos kalbos). |
ISO/IEC 8859-3 |
Lotynų 3-oji abėcėlė (Esperanto
ir maltiečių kalbos). |
ISO/IEC 8859-4
|
Lotynų 4-oji abėcėlė (Baltijos
ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų)). Vėliau suskilo
į dvi dalis: 10 ir 11. |
ISO/IEC 8859-5 |
Lotynų ir kirilicos abėcėlės. |
ISO/IEC 8859-6 |
Lotynų ir arabų abėcėlės. |
ISO/IEC 8859-7 |
Lotynų ir graikų abėcėlės. |
ISO/IEC 8859-8 |
Lotynų ir hebrajų abėcėlės. |
ISO/IEC 8859-9 |
Lotynų 5-oji abėcėlė (turkų
kalba). |
ISO/IEC 8859-10 |
Lotynų 6-oji abėcėlė ((Baltijos
ir Šiaurės šalių kalbos (samių, grenlandų, islandų)).
|
ISO/IEC 8859-11 |
Lotynų ir Vietnamo abėcėlės. |
ISO/IEC 8859-12 |
Dar nepanaudota (manoma, kad čia
gali būti indų kalbos). |
ISO/IEC 8859-13 |
Lotynų 7-oji abėcėlė (Baltijos
šalių kalbos, Baltic Rim). |
ISO/IEC 8859-14 |
Lotynų 7-oji abėcėlė (Keltų
kalba). |
ISO/IEC 8859-15 |
Lotynų 9-oji abėcėlė (Vakarų
Europos kalbos). |