lki@lki.lt lki@lki.lt   EN  
   
 
LIKIT » Lokalizavimas » Lietuvinimo problemos

Lokalizavimas » Programų lietuvinimo problemos


Kalbinės. Kiekviena kalba turi tam tikrų savitumų, kuriuos reikia įvertinti programą verčiant į tą kalbą. Tai abėcėlė, raidžių rikiavimo eilė, skyrybos ženklai, datų, laiko, skaičių rašymo formatai. Pagrindines lietuvių kalbos ypatybes, svarbias kompiuteriuose, apibrėžia standartas LST 1285:1993.

Lietuvių kalbą lygindami su kitomis Europos kalbomis galime tvirtinti, kad lietuvių kalba neturi daugiau specifikos, negu daugelis kitų Europos kalbų. Paminėsime keletą kitų kalbų savitumų: vienos raidės, kuri žodžių rikiavime traktuojama kaip vienas ženklas, vaizdavimas dviem spaudos ženklais (ispanų, italų k.), raidės keitimas kita raide, jei ties ja žodis keliamas į kitą eilutę (vokiečių k.), tos pačios raidės vaizdavimas skirtingo pavidalo ženklais, priklausomai nuo jos vietos žodyje (graikų k.). Dar daugiau probemų turi Azijos šalys: rašymas iš dešinės į kairę ir abiem kryptimis (arabų, hebrajų k), hieroglifų raštas (kinų k.). Galima tvirtinti, kad lietuvių kalba turi ne daugiau kalbinių problemų, negu kitų Europos tautų kalbos.

Techninės. Tekstinės terpės operacinių sistemų (DOS, tekstinių Unix variantų) komandų vertimas buvo problematiškas: komandos pavadinimą mato bei turi surinkti žmogus, todėl ją natūralu turėti išverstą į naudotojo kalbą. Tačiau komandos pavadinimas yra įdėtas į programų kodus ir jį pakeisti ne taip paprasta. Todėl dažniausiai buvo apsiribojama visų kitų tekstų (kompiuterio pranešimų) vertimu, o pačios komandos likdavo neišverstos. Grafinės terpės operacinėse sistemose (Windows, Linux, MacOs ir kt.) komandą inicijuoja mygtuko paspaudimas pele, o užrašas ant mygtuko gali būti bet koks. Todėl viską, ką mato kompiuterio naudotojas, galima išversti į bet kurią kalbą ir šios problemos nebėra.

Antroji problema yra verstinų programų internacionalizavimas, t.y., jų rinkmenų (failų) pritaikymas būsimam lokalizavimui: visų verstinų tekstų išskyrimas į atskirus arba automatinis jų įjungimas į vykdomąsias rinkmenas, langų geometrijos pritaikymas įvairaus ilgio tekstams (išvertus jie gali pailgėti arba sutrumpėti). Praktiškai visose šiuolaikinėse programose, skirtose tarptautinei rinkai, vertimo galimybės yra numatytos ir šių problemų nebeiškyla arba jos lengvai išsprendžiamos. Problemų gali pasitaikyti su ankstesnėmis bei neprofesionaliai suprojektuotomis programomis. Vertimui nepritaikytos programos verčiamos retai. Todėl programos tinkamumą vertimui galima preliminariai patikrinti labai paprastai: jeigu programa yra išversta į keletą kalbų, tai galima tikėti, kad ji pritaikyta vertimui.

Ekonominės. Lietuvoje yra daug lokalizuotų specialios paskirties programų (buhalterinės apskaitos ir pan.) ir keletas mokymo programų. Tuo tarpu bendros paskirties programų, kurios yra kiekviename arba beveik kiekviename kompiuteryje (grafikos programos) mažiau, nors jos pačios reikalingiausios. Šį faktą galima paaiškinti tuo, kad specialios paskirties programos yra reikalingos tam tikrai, nedidelei naudotojų grupei, pvz., tik bankams, tik draudimo įstaigoms. Tokie naudotojai žino, kad jiems reikalingomis programomis niekas be jų nepasirūpins ir todėl imasi iniciatyvos pačios užsakyti (finansuoti) tokių programų lietuvinimą. Tuo tarpu bendros paskirties programos reikalingos visiems ir kiekvienas tikisi, kad jų lietuvinimu pasirūpins ir darbus finansuos kas nors kitas.

Juridinės. Programa yra autorinių teisių objektas ir jos vertimui reikalingas autorių leidimas, o dažnai ir autorių techninė bei metodinė pagalba. Autoriai vertimu suinteresuoti tiek, kiek vertimas jiems gali duoti pelno. Pelnas bus didesnis, jei bus perkama daugiau programų. Kadangi Lietuvoje programų perkama nedaug – daugiau vagiama, tai iškyla rimta kliūtis susitarti su autoriais.

Kita problema yra valstybinės kalbos įstatymo netaikymas programinei įrangai. Kompiuterio ekrane matomi užrašai yra vieši užrašai. Todėl reikalavimo, kad jie turi būti lietuviški, ignoravimas sudaro palankesnes sąlygas prekiauti ne lietuviška programine įranga, kadangi prekybininkai tada gali pardavinėti bet ką, nekreipdami dėmesio į programų tinkamumą Lietuvos naudotojui.

Organizacinės. Programų vertimas, įskaitant programų priežiūrą ir versijų atnaujinimą, yra ilgas ir nuolatinis darbas, todėl jis gali būti sėkmingas tik tada, kai jį atlieka stabili kvalifikuotų specialistų grupė. Tuo tarpu Lietuvoje šie darbai kolkas atliekami epizodiškai.



 

 
   
 
© 2001–2014 Lietuvių kalbos institutas
Atnaujinta 2010-02-25