6. BALSO TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS NEĮGALIESIEMS

 

Viena iš perspektyviausių balso technologijų panaudojimo sričių – įvairūs neįgaliems žmonėms skirti taikymai (akliems ir silpnaregiams, nevaikščiojantiems arba turintiems ribotas judėjimo galimybes). Balso technologijų panaudojimas dažnai yra esminis arba net vienintelis tokių žmonių integravimo į visuomenę būdas. Skiriamos dvi didelės balso technologijų taikymo neįgaliesiems grupės:

·        Į informacijos valdymą ar pateikimą balsu orientuoti taikymai;

·        Neįgaliesiems skirti specializuoti techniniai įrenginiai su integruotomis balso technologijų komponentėmis.

Pirmai taikymų kategorijai priklauso tokie taikymai kaip kompiuterio valdymas balsu, informacijos iš Interneto ar kitų tekstinių informacijos šaltinių perskaitymas balsu ir pan. Antrai taikymų kategorijai priskiriami tie taikymai, kai į specialius neįgaliems žmonėms skirtus įrenginius integruojamos balso technologijų komponentės (pvz., žmonėms su riboto judėjimo galimybėmis skirti ir balsu valdomi vežimėliai).

            Neįgaliesiems orientuoti taikymai iš esmės remiasi tais pačiais kalbos apdorojimo technologijų pasiekimais: kalbos atpažinimu, kalbos sinteze ir kartais asmens atpažinimu. Tačiau neįgalūs žmonės dažnai neturi alternatyvios galimybės valdyti įrenginį ar gauti informaciją kitaip negu balsu. Todėl tokiems  žmonėms priimtinas žemesnis balso technologijų lygis negu eiliniam vartotojui, t.y didesnis kalbos atpažinimo modelio daromas klaidų skaičius, prastesnis sintetinės kalbos kokybės lygis. Kita neįgaliesiems skirtų taikymų ypatybė tai, kad jų panaudojimu rūpinasi ne tiek patys jų vartotojui (šiuo atveju neįgalūs žmonės), bet valstybinės socialinės rūpybos tarnybos, turtingose šalyse labdaros organizacijos ir pan.

            Apžvelgsime kelis balso technologijų taikymo neįgaliesiems pavyzdžius pasaulyje.

 

6.1 Balso technologijų panaudojimo neįgaliems pavyzdžiai

 

Žinoma, kad įvairiose pasaulio šalyse gana aktyviai stengiamasi neįgaliuosius aprūpinti įvairiais įtaisais, kuriuose panaudotos kalbos signalų panaudojimo technologijos. Tačiau, kadangi technologijos, naudojamos tokiuose įtaisuose, remiasi bendrais kalbos technologijų pasiekimais, specialiojoje mokslinėje literatūroje balso technologijų taikymo neįgaliesiems problemos nagrinėjamos gana retai. Čia pateiksime kelis balso technologijų panaudojimo neįgaliųjų integracijai į visuomenę pavyzdžius iš kelių Europos valstybių.

            Pažymėtina, kad panaudoti kalbos apdorojimo technologijas tokio pobūdžio taikymams stengiamasi ne tik išsivysčiusiose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, bet ir Vidurio bei Centrinės Europos šalyse. Slovėnijoje sukurta akliesiems ir silpnaregiams skirta informacinė sistema, skirta supažindinti su tos šalies žiniasklaidoje spausdinamais straipsniais. Sistema integruoja kalbos atpažinimo ir slovėnų kalbos sintezės elementus. Kiekvienas vartotojas apmoko sistemos atpažinimo modulį nurodytam komandų rinkiniui atpažinti. Toliau, naudodamasis duotomis komandomis, neįgalus asmuo balsu valdo kompiuterį (atidaro ir uždaro informacinės sistemos programas, išsirenka norimo laikraščio pavadinimą, pasirenką laikraščio skiltį ar puslapį, valdo garsumą ir pan.). Esminė sistemos savybė – vartotojui pateikiamas sąrašas Slovėnijos laikraščių, kurių elektroninės versijos publikuojamos Internete, ir asmuo balsu išsirenką norimo laikraščio pavadinimą bei skyrių (skiltį). Atlikus pageidaujamą pasirinkimą, slovėnų kalbos sintezės blokas pradeda balsu skaityti nurodytą puslapį. Vartotojui suteikta galimybė nutraukti skaitymą, pasirinkti kitą laikraščio puslapį ar kitą laikraštį. Vertinant įdiegtų balso technologijų kokybę reikia pasakyti, kad sintezuojama kalba yra gana gerai suprantama, tačiau nenatūrali ir eiliniam vartotojui būtų nelabai priimtina, tačiau aklieji ar silpnaregiai ja naudojasi noriai. Sistemos autoriai – Liublianos ir Mariboro universitetų specialistai – nepateikia duomenų apie kalbos atpažinimo modelio veikimo tikslumą.

            Tarp kitų šio regiono šalių panašaus pobūdžio sistemos kuriamos Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Deja šiuo metu negalime tiksliai charakterizuotų pastarųjų sistemų charakteristikų, nes neturime informacijos apie įdiegimo būklę.

            Kita kalbos signalų apdorojimą naudojančių technologijų taikymų sritis – ribotas judėjimo galimybes turintiems asmenims skirti specialūs vežimėliai, valdomi balsu. Tokio tipo vežimėliai ypač reikalingi žmonėms negalintiems valdyti ne tik kojų, bet ir rankų. Prie vartotojo pritvirtinamas mikrofonas, sujungtas su įmontuotu kalbos atpažinimo ir komandų vykdymo blokais. Vykdomų komandų rinkinį sudaro apie 10 komandų, tarp kurių gali būti ne tik judėjimą valdančios komandos, bet ir sėdėjimo vietą valdančios komandos (pakelt aukščiau arba nuleist žemiau kėdę, valdyti atlošą ir pan.). Tokias priemones kuria kai kurios Švedijos, JAV kompanijos. Šių priemonių ypatybė tai, kad balso komandų atpažinimo realizavimas organizuotas ne asmeniniame kompiuteryje ar darbo stotyje, bet autonominiame specializuotame procesoriuje su nedideliu atminties kiekiu. Pažymėtina, kad jose naudojamoms kalbos technologijoms keliami kiek aukštesni reikalavimai, nei informacinėse sistemose keliamiems reikalavimams.

 

6.2 Balso technologijų panaudojimo neįgaliesiems padėtis ir perspektyvos Lietuvoje

 

Tenka konstatuoti, kad kalbos technologijų panaudojimo neįgaliesiems padėtis Lietuvoje yra nepatenkinama. Visų pirma tai pabrėžia patys tas žmonių grupes atstovaujantys asmenys. Bene vienintelis bandymas panaudoti balso technologijas buvo atliktas Aklųjų ir silpnaregių draugijoje apytikriai prieš penkis metus. Tuomet buvo įsigyta vienos Didžiosios Britanijos kompanijos pasiūlyta kalbos sintezės sistema akliesiems. Tačiau pastaroji sistema buvo sukurta anglų kalbos sintezei ir gaunami sintetiniai pranešimai lietuvių kalba yra labai prastos kokybės, kuri visai nepriimtina vartotojams. Šis atvejis įrodo, kokią reikšmę balso technologijose turi konkrečios kalbos savybių panaudojimas ir kaip svarbu kuriant tokias sistemas pritraukti tos šalies specialistus.

Darbui su kompiuteriu aklieji ir silpnaregiai naudoja įvairius metodus: vaizdo ekrane padidinimą ir paryškinimą, informacijos išvedimą į Brailio eilutę ar spausdintuvą, informacijos išvedimą balsu. Bene patogiausias yra pastarasis, tačiau tam, kad kompiuteris kalbėtų, reikalingas sintezatorius ir programinė įranga, valdanti sintezatorių ir sukurianti aklam vartotojui patogią darbo aplinką. Darbo aplinkos sukūrimui paprastai naudojamos taip vadinamos ekrano skaitymo programos, kurios perduoda sintezatoriui, kokia informacija buvo išvesta į ekraną ir kokie klavišai buvo paspausti. Lietuvių kalba įneša nedaug specifikos į ekrano skaitymą, todėl galima pasinaudoti užsienyje sukurtomis ekrano skaitymo programomis, pvz., MS-DOS aplinkoje programa HAL (sukurta Dolphin Systems Inc.), Windows aplinkoje programa JAWS (sukurta Henter-Joice Inc.). Šiuo metu dauguma aklųjų ir silpnaregių Lietuvoje naudoja būtent šias programas. Egzistuojantys lietuvių kalbos sintezatoriai (Apollo II ir Aistis) gali dirbti MS-DOS aplinkoje kartu su ekrano skaitymo programa HAL. Apollo II gali dirbti ir Windows aplinkoje, tam reikalingos specialios tvarkyklės (nes Apollo II – aparatūrinis įrenginys). Daugelis programinių sintezatorių su kitomis programomis bendrauja naudodami Microsoft SAPI (angl. Speech Application Programming Interface) sąsają, pvz., sintezatorius Eloquence (nekalbantis lietuviškai) ir ekrano skaitymo programa JAWS. Sintezatorius “Aistis” šios sąsajos nepalaiko, todėl itin perspektyvu būtų modifikuoti jį taip, kad šią sąsają palaikytų. Microsoft SAPI sąsajos dokumentaciją ir reikalingą programinę įrangą galima rasti kompanijos Microsoft tinklapyje www.microsoft.com/downloads.

Žinoma, vienu svarbiausių balso technologijų taikymų neįgaliesiems kūrimo stabdžių yra finansinės problemos, ypač jais besirūpinančių draugijų ir valstybinių institucijų. Tačiau tinkamai kooperuojant lėšas, panaudojant patirtį sukauptą kuriant balso technologijas orientuotas kitoms sritims, galima rasti būdų kaip šios pažangios technologijos būtų panaudotos Lietuvos neįgaliųjų integracijai į šalies visuomenę.

Neįgaliųjų asmenų integracija į visuomenę yra svarbus socialinis uždavinys, be kita ko skatinamas ir Europos Sąjungos institucijų. Neretai tai ne tik socialinės pagalbos uždavinys, nes nors ir ribotai į visuomeninį gyvenimą integruotas žmogus gali pradėti teikti naudą tai pačiai visuomenei. Kaip jau parodėme, kalbos technologijos gali užimti svarbią ypač svarbią vietą sprendžiant šį uždavinį.

            Manytume, kad pirmiausia perspektyviausia balso technologijų panaudojimo neįgaliesiems sritis – informacinių sistemų, valdomų balsu ir pateikiančių informaciją balsu kūrimas. Tarp autorių pateikiamų demonstracinių pavyzdžių yra bendromis Kauno Technologijos Universiteto ir Vilniaus Universiteto pajėgomis sukurta informacijos gavimo iš Interneto, naudojant balso komandas, programos versijas. Žinoma, pateikiama versija yra demonstracinė ir turi labai ribotas galimybes (galima gauti balsu perskaitytą informaciją tik iš laikraščio “Lietuvos rytas” vieno skyriaus), tačiau ji iliustruoja potencialias tokios sistemos savybes ir gali tapti pagrindu tolesniam neįgaliesiems skirtų informacinių sistemų vystymui. Nereikėtų manyti, kad tokios informacinės sistemos būtinai turi orientuotis tik į informacijos iš laikraščių perskaitymą balsu, jos gali akluosius ir silpnaregius informuoti ir apie kitus įvykius, galbūt labiau specifinius šių žmonių gyvenimui. Sistemos, gebančios atpažinti gana nedidelį balso komandų skaičių ir valdyti kompiuterį, potencialiai labai naudingos ne tik akliesiems, bet ir ribotas judėjimo galimybes turintiems asmenims.

            Sekančiu balso technologijų taikymų neįgaliesiems vystymo etapu galėtų būti kai kurių specializuotų įtaisų, panaudojančių balso komandas, kūrimas. Tokie įtaisai galėtų panaudoti asmeninio tipo kompiuterius susietus su vykdymo įtaisais, kad būtų galima atlikti kelias tokiam žmogui naudingas ir reikalingas operacijas (pvz., įjungti ar išjungti šviesą, veną ar kitą buitinį prietaisą ar pan.). Tokia  neįgaliajam skirta vieta būtų pakankamai brangi (be sistemos kūrimo išlaidų, kiekvienam asmeniui reikalingas kompiuteris ir specialus vykdymo įtaisas), tačiau manytume, kad reikėtų pradžiai siekti bent kelių tokių vietų sukūrimo ir įdiegimo.

            Specialių neįgaliesiems skirtų prietaisų (tokių kaip balso technologijas panaudojančių vežimėlių) kūrimas būtų tolesnės perspektyvos dalykas. Vargu ar jie gali būti sukurti tik kalbos signalų apdorojimo specialistų pastangomis: reikia panaudoti tokių prietaisų projektavimo patirtį.

            Siūlome inicijuoti neįgaliesiems skirtų informacinių sistemų kūrimo darbus Lietuvoje.