Kalbos signalų, t.y. su šnekamąja arba sakytine kalba (angl. speech, rus. rečj) susijusios, technologijos bendra prasme yra reikšmingos įvairiais informacinės, o toliau ir žinių, visuomenės plėtros aspektais. Žinių apie konkrečią kalbą svarba lemia, kad pageidautina tam tikra kiekvienos valstybės valia, vystant ir paskleidžiant šias technologijas. Greta kalbos signalų, šnekamos kalbos, šnekos terminų, mes, šios srities atstovai, naudojame ir balso technologijų terminą, bet čia turime galvoje tik komunikacinę balso funkciją angliško žodžio speech prasme (yra ir kitos labai svarbios sritys apibūdinamos žodžiais language, text, music ir pan.).
Be kitų priežasčių kalbos signalų mokslo ir technologijų vystymas Lietuvoje pageidautinas ir dėl to, kad yra eilė neatidėliotinų praktinio panaudojimo sričių, kur galima išnaudoti bei stiprinti esamą mokslinį potencialą, o kalbos signalų technologijų įsigijimas (kaip ir eksploatavimo įsisavinimas) yra brangus, be to svarbus yra ir konkrečios kalbos mokėjimo faktorius.
Čia apibrėžiamos balso technologijos, jų funkcijos, taikymo sritys ir plėtros Lietuvoje ypatybės, apibūdinamos svarbiausios balso technologijos, jų paskirtis, pasiekimai pasaulyje, Lietuvoje sukaupta patirtis, tolesnio vystymo perspektyvos ir pan. Darbe išdėstomi šie dalykai:
· balso technologijų reikšmė informacinėje visuomenėje;
· balso technologijų pasiekimai pasaulyje;
· balso technologijų plėtros patirtis Lietuvoje;
· perspektyvinių veiklos sričių Lietuvoje pagrindimas;
· pateikiamas kurtų programų ir demonstracijų aprašas.
Ataskaitos struktūra. Ataskaitą sudaro šis įvadas, 8 dalys, išvados ir priedai. Antroje dalyje aprašoma balso technologijų reikšmė informacinėje visuomenėje, plėtros motyvai, taikymų pavyzdžiai. Trečioje dalyje yra vertinami balso technologijų svarbiausi pasiekimai pasaulyje. Ketvirtoje dalyje aprašomi svarbesni šioje srityje gauti Lietuvoje: Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete, Lietuvos teismo ekspertizės centre. Penktoje dalyje pateikta balso technologijų panaudojimo kriminalistikoje analizė pasaulyje ir Lietuvoje. Šeštoje dalyje atskleista balso technologijų taikymo neįgaliųjų integracijai specifika. Septintoje dalyje pateikiami demonstracijų aprašymai. Aštuntoje dalyje pagrindžiami plėtros planai Lietuvoje. Prieduose yra pateikiamos originalių publikacijų kopijų santraukos, kurios papildo pagrindinėje dalyje išdėstytus teiginius.
Ataskaitoje naudotos literatūros šaltiniai nurodomi po kiekvieno poskyrio, nes nagrinėjamų klausimų ratas yra labai platus.
Paruoštos demonstracijos. Buvo paruoštos programinės priemonės, kurių tikslas yra vaizdžiai parodyti svarbiausias praktines balso technologijų taikymo sritys .
· Kalbinis dialogas su kompiuteriu. Vartotojas pateikia kompiuteriui klausimus balsu, o kompiuteris atsako į juos taip pat balsu.
· Balso įrašų stenografavimas. Kompiuteryje yra balso įrašas. Kartu veikia WORD ir stenografavimo programos. Vartotojas klauso balsą ir renka WORD tekstą.
· Ilgų pokalbių apdorojimo priemonių demonstracija. Pateikiamas apdorotas balso failas, kuriame įrašytas dviejų asmenų pokalbis, padarytas realioje triukšmingoje aplinkoje. Yra pažymėtos kiekvieno kalbėtojo šnekos fragmentų ribos, balso lygis normalizuotas, pateikiamos priemonės leidžia perklausyti bet kurį failo fragmentą arba bet kurio kalbėtojo šnekos fragmentą.
· Balsinė Interneto naršyklė. Vartotojas balsu paprašo vieno iš populiariausių Lietuvos dienraščių pavadinimo. Kompiuteris pateikia šio dienraščio fragmentus.
· Balsas namų automatikoje ( home - automatic ). Balsu kompiuterio paprašoma įjungti / išjungti elektros lemputę, radijo aparatą ir pan.
· Automatinis lietuviško teksto skaitymas balsu. Kompiuteryje surenkamas lietuviškas tekstas. Paleidžiama programa, kuri perskaito tekstą balsu.
· Lietuviško teksto iš interneto skaitymas balsu. Kompiuterinė programa paleidžia interneto naršyklę ir lietuviško teksto skaitymo balsu programą.
· Balso atsakymų mašina telekominėse paslaugose. Kaune esančiam asmeniui yra žinomas autobusų tvarkaraščio skelbėjo telefono numeris. Jis surenka šį numerį ir išgirsta keleto artimiausių autobusų išvykimo į Vilnių laiką.
· Asmens atpažinimas pagal jo balsą. Vartotojas pasako kompiuteriui parolinę frazę - savo balsinį PIN kodą. Kompiuteris parodo teigiamą atsakymą, jei jis atpažino asmenį, ir neigiamą atsakymą, jei jis nepažino asmens.