7. PATEIKIAMOS PROGRAMOS IR DEMONSTRACIJOS

 

 

7.1 Esmė

 

Paruoštos kuriamų programinių priemonių, kuriose panaudojamos balso technologijos, demonstracijos. Dalis jų yra skirta neįgalaus žmogaus kompiuterinei darbo vietai sukurti. Tokioje darbo vietoje turėtų būti galimybė balsu įjungti elektros ir matavimo prietaisus, balsu pranešti matavimo rezultatą, balsu paprašyti informacijos iš interneto ir balsu šią informaciją perskaityti. Balso atsakymų mašina skirta plačiam vartotojų ratui, kai kurios programinės priemonės turi siauresnę taikymo sritį (ilgų pokalbių apdorojimas kriminalistikoje, balso įrašų stenografavimas žurnalistikoje), o tokių programų, kaip kalbinis dialogas su kompiuteriu, asmens atpažinimas pagal jo balsą, lietuviško teksto skaitymas balsu, panaudojimas ateityje turėtų sparčiai plėstis.

Paruoštos sekančios balso technologijomis pagrįstos programinės priemonės:

·        ilgų pokalbių apdorojimo priemonių demonstracija;

·        balso įrašų stenografavimas;

·        automatinis lietuviško teksto skaitymas balsu;

·        lietuviško teksto iš interneto skaitymas balsu;

·        kalbinis dialogas su kompiuteriu;

·        balsinė interneto naršyklė;

·        balsas namų automatikoje;

·        balso atsakymų mašina telekominėse paslaugose;

·        asmens atpažinimas pagal jo balsą.

Dauguma šių programų buvo demonstruotos Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Toliau apžvelgiamos sukurtų programinių.priemonių savybės, privalumai, trūkumai, tolimesnio vystymo kryptys.

 

7.2. Ilgų pokalbių apdorojimo priemonių demonstracija

 

Ilgų įrašų apdorojimo programos savo paskirtimi ir funkcinėmis savybėmis yra gana panašios į kitas leksinio apdorojimo programas. Tačiau neretai tenka naudotis spontaniškai padarytais įrašais, kelių asmenų pokalbiais ir pan. Tokia medžiaga neretai sutinkama diktoriaus identifikavimo ar verifikavimo uždaviniuose, triukšmo slopinimo algoritmų testavimui skirtuose įrašuose. Dažnai tokiuose įrašuose dalyvauja daugiau negu vienas kalbėtojas. Ypač dažnai tokio pobūdžio įrašai sutinkami kriminalistikje naudojamuose įrašuose.

Įvertinus tai, ilgų įrašų apdorojimo programoms keliami sekantys reikalavimai: galimybė nustatyti ir pažymėti skirtingų diktorių šnekos vietas, atskirti ir galbūt eliminuoti pauzes pokalbyje, pažymėti, perklausyti, pašalinti arba sukeisti vietomis norimus įrašo fragmentus ir pan. Reikia įvertinti tai, kad atlikti pilną ilgo įrašo apdorojimo iš karto gali būti sunku arba nepatogu, todėl būtina numatyti galimybes išsaugoti atliktą darbą ir vėliau tęsti nuo tos vietos, kurioje apdorojimas buvo nutrauktas.

Ilgų pokalbių apdorojimo demonstracinėje programoje realizuoti visi aukščiau išvardinti reikalavimai.

Teisėsaugoje naudojami įrašai dažniausiai yra gana prastos kokybės, vieno kalbėtojo balsas įraše būna įrašytas kokybiškiau negu kito (įrašo darymo metu kalbėtojai būna nutolę nevienodu atstumu nuo mikrofono), todėl tokio pobūdžio programos turi turėti papildomas apdorojimo galimybes: normalizuoti bendrą įrašo garsumo lygį, normalizuoti skirtingų kalbėtojų garsumo lygį, leisti pasirinkti ir pakartotinai išvesti tam tikrus kalbėtojo šnekos dalis, kartais gal būti naudingi kai kurie signalų apdorojimo elementai (žemo arba aukšto dažnio filtravimas, spektrinių iškraipymų pašalinimas (spectral preemphasis)). Tokių apdorojimo priemonių rinkinys yra labai platus, apie konkrečių priemonių panaudojimo reikalingumą duotam įrašui sprendžia įrašų analizę atliekantis ekspertas. Demonstracinėje programoje panaudoti kai kurie signalų apdorojimo elementai, leidžiantys susidaryti įspūdį apie tokio pobūdžio priemonių panaudojimo reikalingumą ir galimybes.

 

7.3. Balso įrašų stenografavimas

 

Sukurta programinė įranga, skirta interviu, posėdžių, forumų, sesijų, derybų, paskaitų, mitingų, konferencijų garsiniams įrašams stenografuoti.  Paleidus Word teksto redaktorių, kartu paleidžiama foninė garsinio išvedimo programa, valdoma iš teksto redaktoriaus aplinkos su makrofunkcijomis. Vartotojas gali sustabdyti išvedimą bet kuriuo laiko momentu bei tęsti nuo sustabdymo vietos, valdyti išvedimo greitį, pakartoti tam tikro įrašo fragmento išvedimą, automatiškai daryti pageidaujamo dydžio pauzes kas apibrėžtą laiko intervalą, keisti išvedimo programos parametrus nepertraukiant darbo. Tai leidžia garso išvedimą suderinti su teksto rinkimo įgūdžiais.  Esant poreikiui, galima su stenografavimo programa sukurti papildomą laikinių žymių failą, o į tekstą įvesti specialius simbolius. Tuomet su  paieškos programa galima sinchroniškai išvesti garsą ir jį atitinkantį tekstą, surasti garsinę ir tekstinę informaciją pagal pranešėjo pavardę arba svarstomo klausimo temą.

Balso įrašų stenografavimo programų paketą sudaro garsinio signalo įvedimo, įrašo stenografavimo ir stenografuotos tekstinės bei ją atitinkančios garsinės medžiagos paieškos programos. Paruoštos kelios stenografavimo programų paketo versijos:

-         darbui viename kompiuteryje;

-         darbui dviejuose kompiuteriuose (vienas kompiuteris vykdo įvedimą, kitame atliekamas įrašo stenografavimas);

-         darbui kompiuteriniame tinkle: tokia sistema 1977 metais įdiegta Lietuvos Respublikos Seime.

Demonstracinis balso įrašų stenografavimo programų paketas veikia viename kompiuteryje. Jis buvo demonstruotas Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).

 

7.4. Automatinis lietuviško teksto skaitymas balsu

 

Tam naudojamas Vilniaus universitete sukurtas sintezatorius “Aistis”. Šis sintezatorius Windows operacinės sistemos aplinkoje gali atidaryti tekstinį langą, kuriame vartotojas surenka lietuvišką tekstą arba nurodo perskaityti tekstą iš failo, pažymi tekstą ir duoda komandą perskaityti tekstą balsu. Po to pažymėtas tekstas automatiškai kirčiuojamas, transkribuojamas ir po vieną žodį sintezuojamas. Vartotojas gali keisti sintezuojamos kalbos tempą bei nutildyti sintezatorių.

Sintezatorius sudarytas iš tokių pagrindinių blokų: žodžių skiemenavimas, žodžių kirčiavimas, transkribavimas ir kalbos signalo formavimas.

Skiemenavimui naudojamas algoritmas, kuris remiasi lietuvių kalbos skiemens struktūra, o taip pat naudojamas priešdėlių atskyrimas bei balsių kombinacijos, kurios negali priklausyti vienam skiemeniui.

Žodžių kirčiavimas remiasi žodžių dalių žodynais ir kaitymo bei kirčiavimo taisyklėmis. Pagal kaitymo būdą lietuvių kalbos žodžiai suskirstyti į: 1) daiktavardžius ir būdvardžius, 2) veiksmažodžius, 3) nekaitomuosius. Kiekvienai grupei sukurtas atskiras kirčiavimo algoritmas. Atlikus testus su realiais grožinės literatūros ir publicistikos tekstais pasiektas toks žodžių kirčiavimo tikslumas: apie 82,6% sukirčiuota teisingai, apie 0,1% sukirčiuota klaidingai, apie 1,9% nekirčiuota, nes nerasta žodynuose, 15,4% – nekirčiuota, nes imant atskirą žodį galimi keli kirčiavimo variantai.

Transkribavimui (teksto perrašymui į fonetinių vienetų seką) naudojamos formalios taisyklės, kurių kairėje pusėje nurodoma einamoji raidė, einamosios raidės požymiai (skiemens riba, kirtis ir priegaidė, kietumas/minkštumas), kairysis kontekstas ir dešinysis kontekstas, o dešinėje pusėje nurodomas fonetinis vienetas, kiek raidžių praleisti pritaikius taisyklę ir nuo kurios taisyklės pradėti kitos taisyklės paiešką. Transkribavimui iš viso naudojama apie 700 taisyklių.

Kalbos signalo formavimui pasirinktas konkatenacinis metodas, kuriame jungiami natūralios diktoriaus kalbos segmentai. Sintezatoriuje naudojamas diktoriaus J. Šalkausko balsas. Fonetinių vienetų bazę sudarė prof. A. Girdenis. Naudojami įvairių ilgių fonetiniai vienetai: atskirų garsų dalys (pvz., sprogstamieji priebalsiai sudaromi iš dviejų dalių), atskiri garsai (balsiai, priebalsiai), garsų poros (dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai). Iš viso fonetinių vienetų bazėje yra 476 elementai.

Testuojant sintezatorių, gautas 88,1% sintezuotų žodžių suprantamumas. Detalesnė informacija pateikta prieduose A ir B.

Lietuviško teksto skaitymo balsu programa demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima VU Matematikos ir informatikos fakultete (321 k) bei KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).

 

7.5. Lietuviško teksto iš interneto skaitymas balsu

 

Interneto tekstinės informacijos pateikimo balsu programą sudaro:

1.      Kalbos sintezavimo ActiveX komponentas “SpeechLT”;

2.      Naršyklės “Internet Explorer” valdymo ActiveX komponentas IE;

3.      Interneto svetainių skaitymo programa “Internetas garsiai”.

Kuriant interneto tekstinės informacijos pateikimo balsu programą, teko modifikuoti sintezatoriaus “Aistis” programą: pakeisti procedūras, išskaidančias tekstą į atskirus žodžius ir perduodančias kiekvieną žodį skaitymui. Esminės sintezės iš teksto procedūros (teksto transkribavimo, automatinio kirčiavimo) liko nepakeistos.

Sintezės iš teksto programa perrašyta kaip kalbos sintezavimo ActiveX komponentas “SpeechLT”. Kompiuteryje instaliavus šį komponentą, bet kuri programa, parašyta panaudojant komponentą “SpeechLT”, bet kuriuo metu gali naudoti šio komponento, t.y., sintezės iš teksto funkcijas. Kaip apsauga nuo nelegalaus komponento panaudojimo, naudojamas specialus licenzijos failas, į kurį programos autorius gali įrašyti bet kokią tik jam žinomą informaciją.

Komponento “SpeechLT” procedūros:

-         skaityti tekstą;

-         sustabdyti teksto skaitymą;

-         laikinai sustabdyti teksto skaitymą (pauzė);

-         tęsti skaitymą;

-         nustatyti greitį, kuriuo skaitomas pranešimas.

Dauguma vartotojų informacijos paieškai internete naudoja Microsoft Internet Explorer naršyklę. Ji yra nemokama ir integruota į Windows OS, todėl jos populiarumas, lyginant su kitomis naršyklėmis yra didžiausias. Sukurtas naršyklės “Internet Explorer” valdymo ActiveX komponentas IE gali vykdyti sekančias procedūras:

-         paleisti naršyklę;

-         padaryti naršyklę matoma;

-         užkrauti nurodytą interneto svetainę;

-         uždaryti naršyklę;

-         gauti tekstą, kuris yra užkrautoje svetainėje;

-         gauti užkrautos svetainės HTML kodą;

-         stabdyti svetainės atidarymą;

-         pakartotinai užkrauti svetainę;

-         atidaryti namų svetainę;

-         atidaryti sekančią svetainę;

-         atidaryti prieš tai buvusią svetainę.

Interneto informacijos pateikimo balsu programa “IEgarsiai” naudoja jau minėtus ActiveX komponentus “SpeechLT” ir IE, t.y., prieš paleidžiant programą, reikia instaliuoti ActiveX komponentus. Jų instaliavimą atlieka “Install.bat” komandinis failas (komponentus pašalinti galima su “Uninstall.bat” komandiniu failu). Paleidus programą, automatiškai paleidžiama interneto naršyklė. Kai naršyklės lange atidaroma svetainė, komponentas “SpeechLT” pradeda skaityti tekstą, kuris yra interneto puslapyje. Demo režime programa pati užkrauna svetaines, kurios nurodytos iš anksto paruoštame faile. Interneto svetainių adresus galima laisvai įvesti tam skirtame išplaukiančiame lange.

Demonstracinė interneto informacijos pateikimo balsu programos versija yra adaptuota svetainei www.lrytas.lt, t.y., ji atrenka iš svetainės tik straipsnius ir juos skaito praleisdama visą likusį tekstą.

Interneto svetainių skaitymo programos pagrindinis langas yra mažo formato, kad netrukdytų vartotojui stebėti interneto svetainių.

Interneto tekstinės informacijos pateikimo balsu programa demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).

Pirmaeilis programos tobulinimas – skaičių ir sutrumpinimų skaitymas, šiuo metu skaičiai yra ignoruojami. Taip pat reiktų paruošti lietuviško elektroninio pašto skaitymo balsu programą.

 

7.6. Kalbinis dialogas su kompiuteriu

 

Kalbinio dialogo su kompiuteriu programai realizuoti pasirinktas projekcinis atpažinimo algoritmas. Nuorodos į algoritmo aprašymą pateiktos B priede.

Paruoštos dvi programos versijos: MS-DOS ir Windows operacinėms sistemoms.

Kalbinio dialogo su kompiuteriu programoje naudojamo atpažinimo algoritmo testavimo rezultatai pateikti priede B.

Programos demonstracinėje versijoje pirmoje eilėje atliekamas programos apmokymas: vartotojas du kartus ištaria į ekraną išvedamą frazę. Paruoštas 10 balso komandų sąrašas: “Kiek dabar laiko?”, “Pasakyk laiką balsu”, Kaip ūžia lėktuvas?”, “Paplok katučių”, “Padainuok dainelę”, “Kaip kalba prancūzė?”, “O kaip italė?”, “Ispanė?”, “Papasakok apie Vilnių”, “Ką žinai apie Kauną?”, “Ačiū,viso gero”. Testavimo metu pasakius vieną iš šių frazių, kompiuteris, priklausomai nuo atpažintos komandos numerio, išveda vidinio kompiuterio laikrodžio parodymus į ekraną, išveda laikrodžio parodymus balsu, išveda lėktuvo garsinio įrašo, plojimų garsinio įrašo, dainos įrašo, prancūzų, italų arba ispanų kalbų įrašo fragmentą, išveda iš anksto paruoštus garsinius įrašus apie Vilnių arba Kauną. Jei programai nepavyksta patikimai atpažinti balso komandos, išvedamas garsinis pranešimas: “Atsiprašau, nesupratau, pakartokite dar kartą”. Kai atpažįstama komanda “Ačiū, viso gero”, kalbinio dialogo demonstracinė programa baigia darbą.

Kalbinio dialogo su kompiuteriu programa demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).

 

7.7. Balsinė interneto naršyklė

 

Tam, kad būtų galima balsu pakviesti iš interneto lietuviško laikraščio fragmentą, paruošta interneto naršymo programa. Ji turi sumažintą funkcijų rinkinį lyginant su, pvz., Microsoft Internet Explorer naršykle. Balso komandų atpažinimo programa paleidžia šią programą, o kaip vieną iš šios funkcijos parametrų perduoda reikalingo interneto tinklalapio adresą. Interneto naršymo programa gauna interneto tinklalapio adresą per komandinę eilutę ir užkrauna pageidaujamą svetainę. Demonstracinė informacijos iš interneto užklausos balsu programa vykdo, pvz., tokias komandas: “Išvesk Lietuvos Rytą”, “Parodyk Kauno dieną”, “Koks šiandien oras?” ir pan.

Interneto informacijos užklausos balsu programa demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).

Ši programa bus tobulinama: komandų atpažinimo programoje bus įvestas užklausos meniu, kuriame bus galima pasirinkti reikalingus tinklalapių adresus, taip pat numatoma išplėsti interneto naršyklės valdymo balso komandomis galimybes. Po to reiktų sujungti informacijos užklausos ir interneto tekstinės informacijos pateikimo balsu programas, pvz., į užklausą “Koks šiandien oras?” turėtų būti išvedama informacija į ekraną ir perskaitoma balsu.

 

7.8. Balsas namų automatikoje

 

Balso komandų atpažinimo algoritmas pritaikytas įvairiems elektros prietaisams įjungti ir išjungti. Tam prie kompiuterio per nuoseklų prievadą prijungtas valdiklis, kuris per I2C magistralę gali įjungti arba išjungti keliolika prietaisų.  Atpažinimo programa per nuoseklų prievadą siunčia atpažintos komandos numerį. Po to numeris perduodamas per I2C (Inter-Integrated Circuit) magistralę į I2C imtuvą, turintį 8 skaitmeninius išėjimus. Prie I2C magistralės galima jungti dar 7 imtuvus  ir valdyti iki 64 prietaisų. Tam, kad būtų galima skaitmeniniais signalais įjungti arba išjungti elektrinius prietaisus, maitinamus iš kintamos 220V įtampos, panaudoti simistoriai.

Programinę įrangą sudaro personaliniame kompiuteryje veikianti komandų atpažinimo programa bei valdiklio programa, per nuoseklų prievadą iš kompiuterio priimanti atpažintos komandos numerį ir per I2C magistralę atliekanti elektrinių įrenginių įjungimą/išjungimą. Valdiklio programa į valdiklio procesorių užkraunama iš kompiuterio per nuoseklų interfeisą. Valdiklio programa inicializuoja procesoriaus nuoseklų prievadą nustatytam darbo režimui, po to per nuoseklų prievadą priima iš kompiuterio atpažintos komandos numerį. Pagal priimtą numerį valdiklis per I2C magistralę įjungia arba išjungia atitinkamą elektrinį prietaisą. Be to, į skystų kristalų indikatorių išvedama atpažinta balso komanda ir jos numeris.

Atliktas 10 komandų,įjungiančių arba išjungiančių 5 elektros prietaisus, atpažinimo tikslumo testavimas. Parinkus akustiškai skirtingas balso komandas, gautas aukštas valdymo komandų atpažinimo tikslumas (viena klaida iš 1000 ištarimų netreniruotam diktoriui ir nulis klaidų iš tiek pat ištarimų treniruotam diktoriui).

Valdymo balsu aparatūrinė ir programinė įranga buvo demonstruota konferencijoje “Automatika ir valdymo technologijos-2001”. Demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 109 kambarys).

Ateityje numatoma elektros prietaisų valdymą vykdyti per pramoninį programuojamą valdiklį.

Elektros prietaisų įjungimo/išjungimo balsu įranga yra papildyta elektrinių matavimų rezultatų pateikimo balsu programine įranga. Matuojamas dydis – temperatūra, nors pakeitus daviklį, galima matuoti slėgį, dujų, garo, skysčio debitą, deguonies koncentraciją ir pan. Jei valdiklyje gautas komandos numeris iššifruojamas kaip temperatūros matavimo komanda, prie keitiklio “analogas-kodas” per multiplekserį prijungiamas atitinkamo kanalo varžinis temperatūros daviklis, paleidžiama procesorinė temperatūros matavimo programa, matavimo rezultatas išvedamas į skystų kristalų indikatorių, o rezultatas persiunčiamas į personalinį kompiuterį. Personalinio kompiuterio programa pagal gautą matavimo rezultatą iš kompiuteryje saugomų garsinių įrašų formuoja atitinkamą garsinį pranešimą.

Elektrinių matavimų rezultatų pateikimo balsu demonstracija galima KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 109 kambarys).

 

 

 

 

7.9 Balso atsakymų mašina telekominėse paslaugose

 

Paruošta autobusų maršruto Kaunas – Vilnius informacinė sistema praneša artimiausių autobusų į Vilnių išvykimo iš Kauno autobusų stoties laiką. Tai automatinė informacinė sistema, duomenų perdavimui naudojanti integruotų paslaugų skaitmeninio tinklo (ISDN) tinklą. Automatinė sistema- tai reiškia, kad pranešimai formuojami be operatoriaus, pagal programai nurodytus parametrus (laiką, maršrutų pavadinimus). Pranešimai perduodami vartotojui paskambinus nurodytu telefono numeriu.

Automatinę autobusų išvykimo laiko informacinę sistemą sudaro ISDN ryšio linija, asmeninis kompiuteris su jame įmontuota ISDN kompiuterine plokšte bei programinė automatinių balso pranešimų formavimo įranga. Pranešimai formuojami iš atskirų žodžių ir frazių dalių. Vartotojui paskambinus nurodytu telefonu pranešami trijų artimiausių į Vilnių važiuojančių autobusų išvykimo iš Kauno autobusų stoties laikai, pilni nurodytų autobusų maršrutai (maršruto pradžios stotis, maršruto pabaigos stotis) bei esamas laikas. Pranešimo sudarymui naudojami vidinio kompiuterio laikrodžio parodymai. Galima naudotis tiek fiksuoto laidinio ryšio, tiek mobilaus ryšio tinklais. Pranešimo perdavimas pradedamas nedelsiant vartotojui susijungus su informacine sistema ir nutraukiamas automatiškai perskaičius visą pranešimą arba vartotojui padėjus telefono ragelį.

Dabartinė sistema realizuota vienam ISDN kanalui, t.y., tuo pačiu metu automatizuotos sistemos paslaugomis gali naudotis vienas vartotojas. Tačiau iš principo įmanoma realizuoti daugiakanalę ISDN informacinę sistemą, tuo pačiu metu pajėgią aptarnauti iki 32 vartotojų. Kitas sistemos vystymo būdas – papildyti sistemą informacija apie autobusų išvykimą iš įvairių Lietuvos miestų panaudojant  DTMF (Dual Tone Multi-Frequency) užklausą.

Balso atsakymų mašina buvo demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Informaciją apie autobusų išvykimo laiką iš Kauno į Vilnių galima paklausyti paskambinus į Kauną telefonu 407 430.

 

7.10. Asmens atpažinimas pagal jo balsą

 

Vartotojas pasako kompiuteriui pasirinktą frazę (slaptažodį), kompiuteris parodo teigiamą atsakymą, jei atpažino asmenį,  ir neigiamą atsakymą, jei nepažino asmens. Programa turi tris režimus:

-         kalibravimo režimą;

-         apmokymo režimą;

-         atpažinimo režimą.

Kalibravimo režime vartotojas gali kalibruoti garso plokštę.

Apmokymo režime reikia užsiregistruoti, t.y., įvesti savo vardą ar slaptažodį po mygtuko “Add speaker” paspaudimo išplaukiančiame lange. Po to atliekamas garso plokštės ir mikrofono testavimas: paspaudus mygtuką “Record” ištariama frazė, po to atleidžiamas mygtukas. Paspaudus mygtuką “Play”, galima perklausyti garso įrašą. Jei įrašas kokybiškas, spaudžiamas mygtukas “Study”: žalias indikatorius virš “Study” mygtuko turi pasikeisti į raudoną. Tris kartus sėkmingai įrašius pasirinktą frazę, galima pereiti į atpažinimo režimą. Atpažinimo režime pasirenkamas registracijos metu įvestas vardas, po to spaudžiamas mygtukas “Record”, ištariama frazė ir spaudžiamas mygtukas “Recignition”. Jei kompiuteris atpažįsta vartotoją-į ekraną išvedamas pranešimas “I knew you!”, kitu atveju-pranešimas “I didn’t know you!”.

Asmens atpažinimo pagal jo balsą programa buvo demonstruota Infobalt’2001 parodoje Jungtiniame Infobalt stende. Demonstracija galima Teismo ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių laboratorijoje Vilniuje bei KTU Kalbos signalų tyrimo grupės patalpose (KTU, Studentų-65, 108 kambarys).