Alternatyvioji komunikacija

Vienas iš pačių pagrindinių ir būtiniausių žmonių poreikių yra bendravimas. Neįsivaizduojame savęs negalėdami suprasti kito. Aklieji bendrauja Brailio raštu, kurtieji - rankų gestų kalba. Psichiškai ir fiziškai neįgaliesiems jau šiandien įvairiose pasaulio šalyse naudojama simbolių kalba. Įvairioje užsienio specialiojoje literatūroje šiai kalbai apibūdinti naudojami terminai - Augmentatyvioji ar Alternatyvioji Komunikacija (AAK) arba pagalbinė komunikacija. Mūsuose ji yra iš esmės nauja bendravimo forma, todėl daugiau teorinė - praktinių žinių, o tuo labiau, specialių techninių priemonių turime labai mažai.

AAK - tai įvairių simbolių kalba. Ji naudojama tada, kai neįgalusis turi kalbėjimo problemų, t.y. negali  komunikuoti garsine kalba, negali patenkinti savo poreikių, suprasti vienas kitą. Įvairios AAK rūšys patenkina neįgaliųjų poreikį kalbėti, skaityti ir rašyti. AAK naudojama visur - ugdymo įstaigose, ligoninėse, aptarnavimo sferoje, įvairiose įstaigose, net aukštosiose mokyklose.

Yra įvairūs AAK lygiai, kurie pasirinktinai pritaikomi, atsižvelgiant į intelektą:

		Bendravimas konkrečiais daiktais;
		Bendravimas nuotraukomis;
		Bendravimas paveikslais;
		Bendravimas piktogramomis (stilizuoti paveikslai);
		Bendravimas BLISS simboliais ( tai tarptautinė simbolių kalba, turinti labai plačias  naudojimo galimybes, tai stilizuoti linijiniai piešiniai).

Įvairiose pasaulio šalyse (Kanada, JAV, D. Britanija, Skandinavijos šalys) yra naudojamos skirtingos AAK sistemos ir metodikos.

Negalią turinčių žmonių gyvenime vis didesnį vaidmenį ima vaidinti kompiuteriai ir specialioji programinė įranga. Jie padeda lavinti įvairius pojūčius ir moko geriau orientuotis aplinkoje, lavina negalią turinčiųjų savarankiškumą. 
 

	Į turinį	Į viršų

Lietuvių kalba neįgaliesiems

Galima išskirti kelias problemų grupes:

		Įvairių pagalbinių programų (šrifto didinimo, rašybos Brailio raštu) perkėlimas iš DOS terpės į  „Windows“ terpę.
		Programos, kurios pagal turimą lietuvišką tekstą sintezuoja garsą („skaito balsu tekstą“). Jau dabar egzistuoja sintezatoriai, tač iau jie nėra „lietuvizuoti“. Todėl tekstas yra „skaitomas“ su stipriu anglišku akcentu. žymiai sudėtingesnė problema – žmogaus tariamų garsų atpažinimas ir jų pavertimas tekstu.
		Fiziškai ir psichiškai neįgalieji. Reikalingos įvairios specializuotos programos ir specializuota kompiuterinė įranga  neįgaliesiems ir jų dėstytojams.

	Į turinį	Į viršų

„Windows 95“ ir neįgalieji

Šiuo metu Rytų Europos šalyse aklųjų ir silpnaregių kompiuterinio švietimo srityje pradedama pereiti prie plačiai pasaulyje naudojamos „Windows 95“ aplinkos. Iki šiol šiems žmonėms buvo prieinama tik MS-DOS aplinkoje veikianti programinė įranga. Būtina turimas DOS programas perprogramuoti „Windows“ terpei ir sukurti naujas, geriau atitinkančias šiuolaikinį kompiuterių ir informacijos sistemų lygį.

Kalbos sintezė

Jau keli metai Lietuvos aklieji naudojasi „Dolphin Systems“ (D. Britanija) sukurtu lietuvišku kalbos sintezatoriumi DOS terpei. Jis taria garsus su stipriu anglišku akcentu Be to turi aparatinį priedą garsui gaminti. 

Kitas sintezatorius yra sukurtas Lietuvos specialistų. Jis kalbą sintezuoja kompiuterio garso plokštės pagalba ir geriau įvertina lietuvių kalbos ypatybes. Tačiau, dar reikalingi išsamūs moksliniai tyrimai ir eksperimentiniai darbai, kol lietuvių  kalbos fonetinės sintezės kokybė prilygs anglų ir kitų užsienio kalbų lygiui. Sunkiausia sekasi išmokyti kompiuterį specifinių lietuvių kalbos ypatybių – nepastovaus kirčio ir priegaidžių.

Lietuvių kalbos sintezatoriaus adaptavimas grafinei aplinkai būtų svarbus žingsnis. Tam būtina adaptuoti bei sukurti naujas programas. Tai leistų atsisakyti dabar naudojamo aparatūrinio kalbos sintezavimo priedo, kas sumažintų specializuotos darbo vietos įrengimo aklajam išlaidas.

Kalbos atpažinimas

Didžiulė mūsų laukianti problema –  lietuvių kalbos atpažinimas. Daugeliui  pasaulio kalbų jau egzistuoja kalbos modeliai ir taikomosios programos, kurios jau plačiai naudojamos praktikoje. Būtina finansuoti šios krypties darbus Lietuvoje.

Daugiau apie balso technologijų taikymą >>.
 

	Į turinį	Į viršų

Rašykite mums  info@likit.lt
Atnaujinta 2002.05.29 .