Standartai ir juos kuriančios organizacijos  
   Kodavimo lentelės  
   Klaviatūra  
   Raštvedyba  
   Problemos  
   Naujos lietuviškos klaviatūros (pagal Lietuvos standartą LST 1582:2000) įdiegimo parengimas  
   Lietuviškos lokalės (lietuvių kalbos ypatybių informacijos technologijose) metmenys  
   Informacijos technologijos ISO terminų Lietuvos standartų projektų rengimas  

 

Standartai ir juos kuriančios organizacijos


Tarptautiniai standartai. Tarptautinius standartus tvarko Tarptautinė standartų organizacija ISO (angl. International Standard Organization) (http://www.iso.ch/indexf.html). Atskirų sričių standartus kuria atitinkami moksliniai komitetai bei darbo grupės.

Tarptautinių standartų pavadinimai prasideda raidėmis ISO.

Europos standartai.
Europos standartus tvarko Europos standartų komitetas CEN (pranc. Comité Européen de Normalisation) (http://www.stri.is/cen/default.html) . Jo sukurtų standartų pavadinimai prasideda raidėmis EN.

Komiteto CEN nariai yra šios Europos valstybės: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija.

Asocijuoti nariai yra: Bulgarija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Vengrija.

Komitetą CEN sudaro atskirų sričių technikos komitetai. Informacijos technologijos standartus kuria komitetas TC 304 Europos lokalizacijos reikalavimai (http://www.stri.is/TC304/default.html) .

Lietuvos standartai.
Lietuvos standartus tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (http://www.lsd.lt ). Atskirų šakų standartus priima technikos komitetai. Pagrindinius informacijos technologijos standartus kuria ir priima komitetas TK 4 Informacinė technologija. Su lietuvių kalba ir informatika susijusius standartus kuria ir kiti technikos komitetai: TK 34 Metrologija, TK 37 Terminologija.

Standartai yra kuriami Lietuvoje arba Lietuvos standartais tampa tarptautiniai bei Europos standartai, jeigu jie išverčiami į lietuvių kalbą ir juos priima atitinkamas standartų technikos komitetas. Rečiau vartojami standartai gali būti priimami ir viršelio būdu – į lietuvių kalbą išvertus tik standarto pavadinimą.

Į turinį

Į viršų

 

Kodavimo lentelės


LST ISO/IEC 8859-13

Lietuvos standartas LST ISO/IEC 8859-13. Informacijos technologija. 8 bitais koduotų ženklų rinkiniai. 13 dalis. Lotynų 7-oji abėcėlė (tapatus ISO/IEC 8859-13:1998).

Rašto ženklų kodavimą 8 bitais apibrėžia tarptautinis standartas ISO/IEC 8859. Jį sudaro atskiros dalys, kurių kiekviena dalis apibrėžia kodų lentelę, pritaikytą tam tikros kalbų grupės rašto ženklams koduoti. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Dabar yra 15 dalių.

Standarto 13-oji dalis ISO/IEC 8859-13 apibrėžia lotynų 7-osios abėcėlės ženklų rinkinį,  turintį lietuviškus rašto ženklus. Ji  išversta į lietuvių kalbą ir priimta Lietuvos standartu, kuriam suteiktas žymuo LST ISO/IEC 8859-13:2000. Šio standarto apibrėžta kodų lentelė kompiuteriuose žymima trumpiau – ISO-8859-13. Tai pagrindinis Lietuvos rašto ženklų kodavimo 8 bitais standartas ir naudotinas duomenų mainams tarp įvairių terpių (operacinių sistemų) bei kaip pagrindas kuriant kitus kodavimo standartus.

Pasaulyje serijos ISO/IEC 8859 standartai tiesiogiai (be pakeitimų) naudojami „Unix“ genties operacinėse sistemose (pvz. „Linux“). Dėl to Lietuvoje šiose sistemose taikytinas standartas LST ISO/IEC 8859-13.

Standartas LST ISO/IEC 8859-13 nuo 2000 m. pakeitė iki tol galiojusį standartą LST 1282, kuris apibrėžė kodų lentelę, vadinamą „Baltic Rim“. Tačiau iš tikrųjų pasikeitė tik aprašymo pavidalas, o visų ženklų kodai išliko tie patys. 

LST 1564

Lietuvos standartas LST 1564. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių rinkinys

Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides, kodai sutampa su standarto LST ISO/IEC 8859-13 kodais.

Šis standartas yra pagrindinis kirčiuotų raidžių standartas. Jis tiesiogiai (be pakeitimų) vartotinas UNIX genties operacinėse sistemose. Remiantis šiuo standartu sudaromi kirčiuotų raidžių kodavimo standartai kitoms operacinėms sistemoms.

LST 1590

Lietuvos standartas LST 1590. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais

Šis standartas apibrėžia ženklų rinkinius, turinčius lietuviškus rašto ženklus, ir jų kodavimą atskirose operacinėse sistemose. Jį sudaro atskiros dalys, kurių kiekviena dalis apibrėžia kodų lentelę, skirtą tam tikros genties operacinėms sistemoms, o taip pat atskiras dalis pagrindinei lietuvių kalbos abėcėlei ir lietuvių kalbos abėcėlei, papildytai kirčiuotomis raidėmis. Standartas yra atviras, t.y. gali būti papildomas naujomis dalimis. Dabar yra 4 dalys:

LST 1590-1 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Grafinių ženklų rinkinys DOS terpei. Standartas apibrėžia lotynų 7-osios abėcėlės ( Latin 7 ) ženklų rinkinį (tą patį, kurį apibrėžia pagrindinis standartas LST ISO/IEC 8859-13), papildytą operacinei sistemai DOS būdingais pseudografikos ženklais. Šio standarto apibrėžiamas kodavimas žinomas kodų lentelės 775 vardu.

LST 1590-2 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys DOS terpei. Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir kitų ženklų kodai sutampa su standarto LST 1590-1 kodais.

LST 1590-3 Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Grafinių ženklų rinkinys Windows terpei. Standartas apibrėžia lietuviškų raidžių kodavimą „Windows“ genties operacinėse sistemose (Windows 95, Windows 98, Windows 2000, Windows NT). Jo apibrėžiama  kodų lentelė kitaip žinoma 1257 vardu. Šioje lentelėje visų lietuviškos abėcėlės raidžių kodai sutampa su standarto LST ISO/IEC 8859-13 apibrėžiamais kodais. Skiriasi tik 4 skyrybos ženklų (kabučių ir apostrofo) kodavimas, atsiradęs dėl korporacijos „Microsoft“ savitų kodavimo principų.

LST 1590-4. Informacijos technologija. Ženklų kodavimas 8 bitais. Lietuviškų kirčiuotų raidžių ir fonetinių ženklų rinkinys „Windows“ terpei. Kirčiuotų raidžių standartas apibrėžia kodų lentelę, kurios lietuviškų rašto ženklų aibė papildyta kirčiuotomis raidėmis bei fonetiniais ženklais. Šioje kodų lentelėje pagrindinių (nekirčiuotų) lietuviškos abėcėlės raidžių ir visų kitų ženklų, išskyrus kirčiuotas raides ir fonetinius ženklus, kodai sutampa su standarto LST 1590-3 kodais.

 LST ISO/IEC 10646-1

Lietuvos standartas LST ISO/IEC 10646-1. Universalus keliais baitais koduotų ženklų rinkinys. 1 dalis. Sandara ir pagrindinė daugiakalbė lentelė.

Standartas ISO/IEC 10646 apibrėžia ženklų kodavimą 32 bitais (4 baitais). Jis yra Unikodo, apibrėžiančio ženklų kodavimą 16 bitų (2 baitais), viršaibis.

Unikodą kuria Unikodo konsorciumas ( http://www.unicode.org ), kuris nepriklauso Tarptautinei standartų organizacijai. Todėl Unikodas nelaikomas tarptautiniu standartu. Tačiau abi organizacijos glaudžiai bendradarbiauja. Dėl to ženklų kodavimas standarte ISO/IEC 10646 ir Unikode yra suderintas. Visi Unikodo ženklai yra standarte ISO/IEC 10646, visų jų kodų pirmieji 16 bitų lygūs nuliui, o kitų 16 bitų Unikodo kodai sutampa su ISO/IEC 10646 kodais. Todėl nėra esminių skirtumų tarp šių dviejų kodavimų.

Lietuvoje yra priimtas standartas ISO/IEC 10646-1 viršelio būdu ir jam suteiktas žymuo LST ISO/IEC 10646-1.

Standarte LST ISO/IEC 10646 yra visos pagrindinės ir 33 kirčiuotos lietuviškos abėcėlės raidės. Likusias 35 kirčiuotas raides galima išreikšti kompozicinėmis sekomis. Yra deramasi su standarto ISO/IEC 10646 kūrėjais dėl visų kirčiuotų lietuviškų raidžių tiesioginio įtraukimo į standartą ISO/IEC 10646 bei Unikodą.

Į turinį

Į viršų

 

Klaviatūra


LST 1582

Lietuvos standartas LST 1582:2000. Informacijos technologija. Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas. Standartas apibrėžia galimų įvesti ženklų aibę, išdėstymą kompiuterio klaviatūroje, užrašus ant klavišų. Ženklų aibė apima visus kodų lentelėse apibrėžtus lietuviškus rašto ženklus. Numatyta kirčiuotų lietuviškų raidžių rinkimo galimybė.

Klaviatūros struktūra, ženklų aibė, jų išdėstymas bei užrašai ant klavišų yra suderinti su tarptautinio klaviatūrų standarto ISO/IEC 9995 reikalavimais ir atitinka lietuviškoje raštijoje nusistovėjusias normas.

Klaviatūros standartas išverstas į anglų kalbą.

 

Raštvedyba


LST 6.1-92

LST 6.1-92. Raštvedyba. Organizacinių tvarkomųjų dokumentų įforminimo reikalavimai. Formuliarų pavyzdžiai. Šiame standarte apibrėžiami reikalavimai įvairių rekvizitų rašymui ir dokumentų šablonai.

LST 1285

Lietuvos standartas LST 1285:1993 Informacijos technologija. Lietuvių kalbos ypatybės. Šis standartas nustato raidžių rikiavimo tvarką, skaičiaus skaitmenų skirstymo į grupes po tris skyriklį (.), trupmeninės skaičiaus dalies skyriklį (,), datos ir laiko formatus, mėnesių ir savaitės dienų žymėjimą kompiuteriuose.

LST ISO 8601

Lietuvos standartas LST ISO 8601:1997. Duomenų elementai ir pasikeitimo informacija formatai. Datų ir laiko žymėjimas. Tarptautinis standartas ISO 8601 yra išverstas į lietuvių kalbą, priimtas Lietuvos standartu ir jam suteiktas žymuo LST ISO 8601:1997. Šis standartas nustato laiko ir datos formatus.

Šio standarto taikymo sritis neaiški, kadangi jo nustatyti datos ir laiko žymėjimai neatitinka žymėjimų, kuriuos apibrėžia kiti Lietuvos standartai: raštvedyboje LST 6.1-92, informacijos technologijoje LST 1285.


Į turinį

Į viršų

 

Problemos


Nuo 2000 m. buvo atnaujinti ženklų kodavimo standartai. Juose likviduota anksčiau buvusi nepagrįsta kodų lentelių įvairovė, kėlusi chaosą lietuviškų raidžių kodavime. Sudaryta sisteminga kodų standartų šeima. Todėl galima sakyti esminės kodavimo standartų problemos jau išspręstos. Dar kuriami standartai darniai įsilieja į jau esamą standartų sistemą ir didesnių problemų nekelia, išskyrus vieną problemą, kuri gali būti sprendžiama tik tarptautiniu mastu – trūkstamų kirčiuotų raidžių įtraukimą į Unikodą.

Klaviatūros standartas atitinka tarptautinių standartų reikalavimus ir lietuvių kalbos savybes. Be to, naujas standartas derinasi su visų kitų Europos valstybių, vartojančių lotyniškąją abėcėlę, realiai naudojamomis klaviatūromis. Dėl to su pačiu klaviatūros standartu problemų nėra. Tačiau reikėtų pasirūpinti jo propagavimu, tvarkyklių sudarymu bei aklojo arba greitojo spausdinimo mokymo programomis. Iki šiol Lietuvoje greito spausdinimo mokymas buvo apleistas, kadangi tam nebuvo sąlygų, nes nebuvo tinkamo klaviatūros ženklų išdėstymo.

Kiti standartai, kurie plačiau apibrėžia lokalės elementus: datos ir laiko, savaitės dienų, valiutos žymėjimus, adresų bei įvairių užrašų šablonus, santrumpas ir kitus lokalės elementus, yra nepakankami ir net prieštaringi. Pavyzdžiui, trys Lietuvoje galiojantys standartai nustato tris skirtingus datos rašymo pavidalus (pvz. 1999 12 31 (LST 6.1-92), 1999-12-31 (LST ISO 8601), 1999.12.31 (LST 1285)). Reikėtų peržiūrėti esamus standartus ir sudaryti vieningą standartą arba standartų seriją, apibrėžiančią lokalės elementus.

Ryšium su tolesniu lietuvių kalbos informatizavimu – kalbos analize, sinteze bei atpažinimu, o taip pat automatiniu dokumentų rengimu bei automatiniu vertimu, reikėtų įtraukti į lokalę ir standartizuoti žymiai daugiau lietuvių kalbos gramatikos elementų.
 

Į turinį

Į viršų

 

Naujos lietuviškos klaviatūros (pagal Lietuvos standartą LST 1582:2000) įdiegimo parengimas


Klaviatūra

Klaviatūros tvarkyklių projektų kompleksų įvairioms Windows terpėms parsisiuntimas:

Plačiau apie naują lietuvišką klaviatūrą - HTML dok.

Lietuviškos klaviatūros dokumentacija - MS Word dok. (563 KB)

Į turinį

Į viršų

 

Lietuviškos lokalės (lietuvių kalbos ypatybių informacijos technologijose) metmenys


Į turinį

Į viršų

 

Informacijos technologijos ISO terminų Lietuvos standartų projektų rengimas


Į turinį

Į viršų

 

 


Rašykite mums  info@likit.lt
Atnaujinta 2002.05.29