Naujienos » Kokio lygio Jūsų kompiuterio lietuviškumas?
Kokio lygio Jūsų kompiuterio lietuviškumas?
2009-06-10
Tokią apklausą gegužės mėn. paskelbė interneto svetainė Lietuvių kalba
informacinėse technologijose" (LIKIT) (www.likit.lt).
Svetainėms lankytojams buvo siūloma įvertinti savo kompiuterio lietuviškumą
žvaigždutėmis už kiekvieną žemiau išvardytą savybę po žvaigždutę.
Lietuvių kalba numatytoji operacinės sistemos kalba (jei Windows
dešinėje apačioje žiba LT).
Lietuviška standartinė klaviatūra.
Sulietuvinta operacinė sistema.
Sulietuvintas raštinės programų paketas.
Dar bent penkios sulietuvintos programos.
Į anketos klausimą atsakė 500 svetainės lankytojų. Jų kompiuteriai pagal
lietuviškumą pasiskirstė taip:
Matome, kad 18 proc. kompiuterių lietuviškumas lygus nuliui jie netenkina nė
vieno iš penkių išvardytų lietuviškumo požymių. Net ketvirtadalis kompiuterių turi tik kurį
nors vieną požymį ir gavo tik po vieną žvaigždutė. Visas penkias galimas žvaigždutes
surinko 13 proc. kompiuterių.
Vidutiniam kompiuteriui tenka 2,2
žvaigždutės. Ar tai daug, ar mažai?
Pagalvojus, kad visi Lietuvos gyventojai turėtų mokėti valstybinę kalbą
(o jos mokėjimą rodo lankydamiesi lietuviškoje svetainėje), kad 84 procentams
Lietuvos gyventojų lietuvių kalba yra gimtoji, mažoka.
O gal vertinimo kriterijai sunkiai įveikiami?
Pirmas klausimas labai lengvas. Tereikia paspausti vieną kitą mygtuką, ir
numatytoji kalba taps lietuvių.
Su antru klausimu sudėtingiau. Lietuvoje pardavinėjami kompiuteriai
standartine lietuviška klaviatūra nekomplektuojami.
Nusipirkti klaviatūrą atskirai arba užlipdyti lipdukus ant naujos gražios
klaviatūros ne kiekvienas ryžtasi, o daugelis išvis nežino, kad tokia
klaviatūra yra. Be to, turintiems Windows XP arba ankstesnes operacines
sistemas, reikia parsisiųsti klaviatūros tvarkyklę. (Į sistemą Windows Vista
tvarkyklė jau įdedama, ji čia pavadinta Lietuviška nauja).
Kompiuteris dažniausiai parduodamas su įdiegta operacine sistema, kuri,
deja, dažniausiai būna angliška. Kitas lietuvybės stabdys lietuviškos Windows
operacinės sistemos išleidžiamos keliais
mėnesiais vėliau, negu angliškos.
Lietuviškas raštinės paketas MS Office taip pat išleidžiamas keliais
mėnesiais vėliau, negu originalus. Analogiškų avirųjų programų
(Linux, OpenOffice.org) lietuviškos versijos išleidžiamos operatyviau,
bet jas nedaug kas naudoja.
Apie lietuvišką operacinę sistemą Vista ir raštinės paketą MS Office 2007
nebuvo išleista nė vienos knygos, o apie jų angliškas versijas
išleista apie dešimtį lietuviškų knygų (žr. pvz.,
straipsnį).
Populiarūs lietuviški žurnalai aprašinėja darbą vien
su angliškomis minėtų programų versijomis (apie tai buvo
rašyta).
Paskutinis klausimas paprastesnis. Yra gana daug nedidelių nemokamai
platinamų sulietuvintų programų (Acrobat Reader, Skype, Firefox,
Thunderbird ir kt.). Reikia tik jas parsisiųsti ir įdiegti.
Taigi, paminėjus visus lietuviškų programų įsigijimo ir naudojimo
sunkumus, belieka pasidžiaugti, kad vis tik nemažai žmonių juos įveikė.
O gal tai pasiekė tik tikri lietuvių kalbos patriotai, kurie ir yra
svetainės LIKIT lankytojai?
Gal ir taip. Bet apklausos metu, birželio 1 d., įvykęs atsakančiųjų
skaičiaus šuolis byloja apie tai, kad ir kitų atsakiusiųjų, kurie nėra
reguliarūs minėtos svetainės lankytojai, kompiuterių lietuviškumas
panašus. Tą dieną apie vykstančią apklausą parašė kompiuterinis
leidinys Veidrodis. Tą pačią dieną ši informacija buvo išplatinta elektroninio
pašto grupėje informatikosmokytojams@googlegroups.com (o gal ir dar kur nors).
Iki tol buvo atsakę 149 lankytojai ir jų srautas palaipsniui mažėjo,
o gegužės pabaigoje per dieną atsakydavo vos 23.
Nuo birželio 1 d. per savaitę atsakė 351 lankytojas. Taigi didžioji jų
dauguma nebuvo dažni LIKIT svetainės lankytojai.
Palyginimui pateikiame rezultatus pirmųjų, t. y. tik svetainės LIKIT
lankytojų atsakymus, kitų žmonių atsakymus (po birželio 1 d.) ir visų kartu.